XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 51 of 93)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Žiniasklaida jau atgimsta?!

Nesinorėtų tapti pikta lemiančiu ir per anksti karkiančiu krankliu, tačiau faktas kaip blynas – rudens sezonas lietuvių kalba rašančioje, kalbančioje ir rodančioje žiniasklaidoje akivaizdžiai lenkia savo kokybe keletą ankstesniųjų. Pagrindinis pokyčių variklis? Ne, šį kartą ne tik internetas. Šį kartą – tai informacijos šaltinių gausa, pasipylusi ir internete, ir radijo bei televizijos eteryje, gal tik spauda iš esmės lieka ta pati.

Laisvosios rinkos privalumus daugelis žurnalistų įvertino tuomet, kai pirmuosius ledus pralaužė „L.T.“ (deja, paskutiniai įvykiai rodo, jog ir ši revoliucija surijo savo vaiką), o vėliau „Diena Media“ visiškai ignoravo iki tol gana aiškiai galiojusį nerašytą oligopolinį susitarimą dėl konkurentui dirbančių žurnalistų. Rezultatai akivaizdūs – žurnalistų darbo sąlygos iš esmės pagerėjo. Ar pokyčiai sustojo? Ne, jie tik greitėjo – „15 min“, „atn.lt“, „diena.lt“, „Laisvoji banga“, esminės pertvarkos Lietuvos radijuje ir televizijoje, atsinaujinusi „Lietuvos ryto“ televizija.

Kas džiugina akį? Naujos kokybės vaizdų šliūkštelėjo Lietuvos televizija ir toli užnugaryje paliko realybės klystkeliuose besimurgdančias LNK bei TV3. Ir nors kolega Artūras Račas keikia kartais vienpusiškąRedakciją“, tačiau Continue reading

Mokymai Kulautuvoje: nuoseklus įvaizdžio kūrimas

ryšiai su visuomene, KulautuvaSunku kiekvieną kartą išradinėti dviratį, tačiau faktas kaip blynas – šeštadienį Kulautuvoje ir vėl gavosi kitokia paskaita 🙂 Kas kaltas, nežinau – ar klausytojai įdėmiai klausė, ar lietus ir ramuma už lango, ar smagus noras pasakoti…

Šį kartą kartu su Arminu Lydeka, Vitalija Jankauskaite apie įvaizdį ir ryšius su visuomene savo nariams papasakoti pakvietė asociacija „Už pilietinę visuomenę“, kuri įkurta 1998 metais ir siekia stiprinti demokratinės pilietinės visuomenės idėjas, ugdyti žmonių sąmoningumą ir skatinti aktyviai dalyvauti valstybės valdyme. Internete pėdsakų rasti per daug nepavyko, tačiau buvęs organizacijos pirmininkas Paulius Saudarbas dabar yra Seimo narys. O tai, kad renginys vyko Jėzuitų rekolekcijų namuose, ryšius su krikščionimis demokratais dar labiau atskleidžia.

VNMPI: pretenzija prieš MTTC yra pagrįsta

VNMPI, MTTC, pretenzijaPriminsiu – rugsėjo pradžioje garantiniam remontui atidaviau savo mobilųjį telefoną (buvo iškritęs mygtukas). Atgavęs atgal neberadau jokių savo duomenų, visa atmintis buvo ištrinta, nustatymai dingę…

Nei su Vokiečių gatvėje įsikūrusio „Nokia“ salono (Spaineta), nei su UAB „Mobilių telefonų techninis centras“ vadovais bendros kalbos nepavyko – esą pats kaltas, tokios garantinio aptarnavimo sąlygos ir pan. ir t.t. Todėl teko kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.

Po savaitės nuo rašto pateikimo (el. paštu netiko, reikėjo siųsti faksu) inspektorius pakvietė savo akivaizdoje susitikti ir pabendrauti su garantinio remonto paslaugas teikiančios įmonės atstovais – pozicija ta pati, „lįsti į telefono vidų mums leidžiama“… Pasirodo, pagrindinėje MTTC bazėje (berods, Algirdo gatvėje Vilniuje) įspėjimai yra aiškiai parašyti ant sienų, tuo metu Vokiečių gatvėje to nėra nei ant sienų, nei raštu. Todėl vakar sulaukiau inspekcijos atsakymo. Du esminiai inspekcijos išvadų sakiniai: Continue reading

Sunkmetis?

Nemunas prie BalbieriškioKeistas tas pasaulis. Paskutiniu metu manęs nuolatos klausia, kodėl nieko nerašau apie taip vadinamą krizę. Nes visi visur kalba, rašo ir rodo. Galbūt tikrai sunku susitaikyti su netektimis ir sunkumais, jeigu jiems nesiruošei ar buvai užmigęs ilgalaikio pogulio miegu. Man atrodo, jog šis sunkmetis – tai eilinis eilinio gyvenimo žingsnis. Vasarą būna karšta, žiemą – šalta. Kuo stebėtis? Kada reikia ruošti roges?

Ruoštis reikia visiems gyvenimo atvejams. Štai praėjusį penktadienį pakavojom draugo tėvuką – jau bene antras kartas tarp klasės draugų. Grįždami sustojom ties Nemuno posūkiu – sako, didžiausią įspūdį daro prasidėjęs ledonešis, kai Nemunas pakyla ir užlieja pievas. O ne per seniausiai susidariusi ledų sangrūda tapo natūralia užtvanka ir vanduo pakilo iki 7 metrų. Ar moka ruoštis pavasariui Nemuno kaimynai? Ar nuleidžia rankas eilinį pavasarį išgirdę poškantį ledą? Continue reading

« Older posts Newer posts »