XXI a. kasdienybės dienoraštis

Author: Liutauras (Page 2 of 206)

Du klausimai ir istorija, kaip aš tapau „seksistu“

Pradžiai pažiūrėkite į šią iliustraciją – joje dvi hipotetinės taurės, į jas metami teniso kamuoliukai. Į vieną (didesnę) pataikyti lengviau, o į antrą (mažesnę) sudėtingiau. Žaidėjai mėtė dviejų rūšių reikšmingai skirtingus kamuoliukus, kol į kiekvieną surinkta po 10 teniso kamuoliukų. Pirmoje (didesnėje) taurėje radome 7 mėlynus ir 3 rožinius. Antroje (mažesnėje) radome 9 mėlynus ir 1 rožinį.

Klausimas: jeigu jums būtų duota galimybė rinktis ir galėtumėte pradėti žaidimą iš pradžių – kurios spalvos kamuoliuką rinktumėtės? Mėlyną ar rožinį?


Antrasis pavyzdys – iš realaus objektyvių lietuviškų duomenų tyrimo išvadų. Skaidrėje pateikti pagal tam tikrą loginį algoritmą palyginti skirtingų organizacijų atstovai ir jų sugeneruotas viešosios komunikacijos rezultatas (daugiau – geriau). Raudonai pabraukti atvejai turi reikšmingai skirtingą požymį nuo nepabrauktų atvejų.

Po pristatymo uždaviau klausimą: „Ar tai reiškia, kad organizacijoms (siekiančioms didesnio organizacijos komunikacijos efektyvumo) racionaliai verta rinktis savo atstovus tokius asmenis, kurie neturi raudonai-pabraukto požymio?“.

Už šį klausimą buvau visuotinai renginyje išvadintas seksistu, pusiau nušvilptas, buvo siūlančių (tiesa, kol kas neviešai) taikyti kitokias cancel‘inimo priemones. Nes raudonai pabrauktas požymis – moteris. O nepabraukti atvejai – vyrai.


Per 21+ metų darbo viešoje erdvėje aš turiu užsiauginęs storą odą. Man nebaisūs ūbavimai ar kitokie emociniai „vertinimai“. Mane veikia tik duomenys ir jais paremti faktai (jeigu jie kategoriškai paneigia mano ankstesnę nuomonę – dar įdomiau!). Tačiau kur eina visuomenė, kuri pradeda bijoti klausti ir abejoti? O juk daugeliui mano kolegų toks klausimas jau šiandien atrodė amoralus…

P.S. šiuo atveju objektyviai gali būti keliamos mažiausiai dvi lygiavertės ir tikrintinos hipotezės: (a) tokia padėtis susidarė dėl organizacijų išankstinių nuostatų atstovais rinktis vyrus; (b) tokia padėtis yra viešosios erdvės (t.y. visko, kas ima, apdoroja ir toliau platina bei vartoja organizacijų turinį) išankstinių nuostatų veidrodis, kai prioritetizuojama vyrų teikiama informacija.

Apie prezidentinių kandidatų trūkumą ir realius konkurentus Gitanui Nausėdai

Šeštadienį LRT radijo žurnalistė Guoda Pečiulytė laidoje „Lietuvos diena“ kalbino apie prasidėjusias partinių kandidatų į prezidentus paieškas, kodėl tik dabar ir realius konkurentus dabartiniam šalies vadovui. Visas laidos įrašas LRT archyve (nuoroda), pokalbio pradžia nuo ~00:55.

Automatinė pokalbio transkripcija:

(Guoda Pečiulytė) Kodėl, likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų, oficialiai žinome tik vieną jų dalyvį – kviečiu pasiklausyti mūsų pokalbio.

(Liutauras Ulevičius) Pirmas dalykas, reikia pripažinti, kad lietuviškos partijos lietuviškus prezidento rinkimus dėl kelių priežasčių vertina kaip fakultatyvinius ar šalutinius. Kuriuose garbė yra sudalyvauti, bet visi suvokia, kad ten laimėti partijų kandidatams praktiškai neįmanoma.

Iš to kyla keletas dalykų. Iš vienas pusės – taip, proga yra pasirodyt „koks aš gražus“, parodyti savo principus. Bet visi suvokia, kad maksimaliai skirti dėmesio pastangų ir pajėgų tam, racionaliai vertinant, neverta. Verta dėl kitų priežasčių – dėl žinomumo, dėl matomumo, dėl natūralaus visuomenės dėmesio. Bet jeigu per daug ten sudėsi akcentą, pralaimėjęs patirsi „Šimonytės efektą“ – Šimonytė tvarkingai sudalyvavo, gavo ir balsų, ir taip toliau, bet vis tiek, išėjus iš rinkimų, buvo pralaimėjusi.

Todėl visi į šiuos rinkimus žiūri kaip į paruošiamąją kovą kitiems rinkimams. Ypač, turint omeny, kad Lietuvoje kitais metais (ankstesniais irgi panašiai) prezidento rinkimai labai dažnai susiję su Europos Parlamento rinkimais. Tai automatiškai partijos turi galvoti visą kampaniją planuodamos, negali skaidyti, o turi dėlioti kaip sistemą, kaip vieningus veiksmus. O kitais metais (kalbant apie 2024-uosius) Seimo rinkimai yra pagrindinis prizas, dėl kurio politinės partijos kovos, tai pagrindinis tikslas.

Tai yra toks dvilypis tikslas – būti matomiems prezidento rinkimuose, pasiūlyti kažką, kad žmonės ateitų ir balsuotų už ir Europos Parlamento rinkimuose, o, dar svarbiau, pasidaryti sau tinkamą trampliną (arba, mažų mažiausiai, nesusigadinti galimybių) Seimo rinkimų maratone.

Turėdami omenyje visą lietuvišką sanklodą valdžių sistemos ir svertų sistemos, dalyvauti arba laimėti partijai prezidento rinkimus nėra tikslas pats savaime tai yra šalutinis – „būtų gerai“, bet visi suvokia, kad to niekada nebus.

Ir, aišku, kaip ir visada, iš viso to seka, kad finansų paskirstymas tada neskiriamas kaip prioritetas, pagrindinis dėmesys į kitus rinkimus. Tad lieka, pavadinkim taip, „nemokamos galimybės“ – kiek tu jas turi, jas išnaudoji žinomumo, matomumo procese. Tokio viešojo cirko, jeigu taip galima sakyti, nepolitine prasme.

Su rimtais resursais, su rimtais kandidatais niekas nedirba, nes politinės partijos iš esmės šiandien neturi politinių lyderių, kurie galėtų tapti jungiamaisiais visos visuomenės lyderiais, nes prezidento rinkimuose būtina turėti bent jau pusės balsuojančių piliečių palaikymą. Tuo tarpu politinės partijos yra ganėtinai susiskaldžiusios, ganėtinai priešiškos ir turi ganėtinai didelį „nemėgėjų“ ratą. Tai tada automatiškai – jeigu politinis kandidatas patektų į 2 turą, tad didžioji šių nemėgėjų dalis nueitų pas oponentą pas nepoliką.

Iš jūsų atsakymo galima taip apibendrinti Lietuvos prezidento rinkimų situaciją Lietuvoje, kad tai yra nepartinių kandidatų rinkimai. Kaip suprantu, taip istoriškai susiklostė? Kas tai lėmė?

Tai lemia visiškas nepasitikėjimas politinėmis partijomis. Kaip minėjau, akivaizdus politinių jungiančių arba visuotinai visuomenėje pripažįstamų, gerbiamų politikos lyderių trūkumas. Partijos lygiu yra – kiekvienas savo partijos lyderis yra gerbiamas, puoselėjamas, bet kad jis turėtų rimtą pasitikėjimą už partijos ribų – tokių lyderių mes turim, pavadinkime, „ant rankos pirštų“.

O tai yra didelė problema, nes, mechaniškai žiūrint iš politikos technologijų pusės, neišeina dalyvauti tokiam kandidatui, nėra didelių teorinių galimybių. Iš kitos pusės, taip istoriškai pas mus susiklostė, kad partijos ganėtinai susiskaldžiusios (jeigu visada lyginamės, pavyzdžiui, su JAV – ten tos 2 partijos, kaip bepažiūrėsi, vis tiek turi 90-95% rinkėjų palaikymą). Tai pas mus, kad partija rimtuose nacionaliniuose rinkimuose surinktų 30 ar 40 % balsų – jau yra išimtis iš taisyklės.

Tai jeigu partija negauna tokio palaikymo, tai tikėtis, kad jos vienas lyderis gaus – dar sudėtingiau. Tai yra iššūkis ir net jeigu žiūrėtume į tą patį Šimonytės atvejį – iš esmės ji tam tikra prasme buvo nepartinė kandidatė, nes vis tiek ją palaikė ne tiktai konservatoriai, bet ir didelis liberalų flangas. Kitaip tariant, ta dešiniųjų pažiūrų visuomenės dalis.

Ir tuomet jinai dar net nebuvo partijos narė.

Būtent! Net ir į ją žiūrint kaip į konservatorių dabar – jau ne. Tuo metu vis tiek buvo ne tik konservatoriai ir dėl to galėjo gauti didesnį palaikymą. Deja, bet pas mus tokia situacija susiklosčiusi, toks, pavadinkim taip, „politinis peizažas“, partijų susiskaldymas ganėtinai smarkus ir tada politiniam vienas partijos lyderiui būti kažkokiu jungiančiu yra uždavinys, kurį labai sunku pasiekti.

Bet, pone UIevičiau, kodėl tuomet tą katės-pelės žaidimą žaidžia ir pareigas einantis Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pagal nuomonių apklausas yra ateinančių Prezidento rinkimų lyderis, ir taip gauna daug žiniasklaidos dėmesio ir, kitaip tariant, galėtų turbūt savo kasdienį darbą jau išnaudoti rinkimų kampanijai. Kodėl jam reikia sakyti, kad tik iki metų galo praneš?

Čia jau yra mūsų rinkimų teisės specifika. Kad visiems paskelbusiems kandidatams gerokai pasunkėja gyvenimas viešoje erdvėje. Tol, kol jis nepasiskelbęs, jis iš esmės gali vykdyti savo rinkiminę kampaniją ir jam nebus taikoma jokių rimtesnių apribojimų – tiek viešai skelbiant informaciją, tiek dalyvaujant diskusijose, tiek apskritai teikiant kažkokias savo idėjas.

Tuo tarpu, vos tiktai tu viešai deklaruosi, kad tu eini, kad tu planuoji ir taip toliau – tu atsiduri po didinamuoju stiklu visų stebėsenos institucijų, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos monitoringas atsiranda ir taip toliau iš visų konkurentų pusės. Prezidentas, jeigu paskelbtų, kad eis, tai kiekvienas jo žingsnis po to paskelbimo, kurį jis darytų viešoje erdvėje, iš karto būtų vertinamas „tai čia jau politinės kampanijos dalis“, „čia jau jis taip ruošiasi rinkimams“.

Bet jau ir dabar panašiai yra, išskyrus, ką jūs sakėt, VRK galbūt ne, bet ir žiniasklaida.

Taip, čia taip jau teigia jo konkurentai, visi tą argumentą naudoja, bet ir supranta, kad jis kol kas dar toks „medinis“, jis nėra tikras ir netvirtas. O jeigu tai būtų oficialiai deklaruota, automatiškai būtų stipru. Netgi, sakyčiau, atsirastų pasąmoniniame lygmenyje iš žiniasklaidos pusės – žurnalistų ir redaktorių – toks papildomas barjeras „Ha! Pasakė, bet ar aš galiu apie tai kalbėti? Ar čia nebus jau pripažinta politine reklama?“. Kol kas to barjero nėra kaip tokio. Čia yra, man atrodo, vienas iš racionalių argumentų, kodėl einantiems pareigas neverta į tai lįsti.

Aišku, atskira istorija yra tiems, kurie neina jokių pareigų. Tarkim, kažkoks visuomenės lyderis, kultūrininkas, menininkas, elito atstovas, dar kažkas ir jis nori pradėti kampaniją. Tokiems asmenims didžiausia bėda yra finansavimas. Čia kita Lietuvos politikos bėda, kai, gal nelabai gražiai išsireiškus „ubagų standartas“ – lietuviškos partijos iš esmės neturi jokių pinigų net minimaliai normaliai politinei kampanijai padaryt. Jos vos vos turi pinigų savo einamąją veiklą finansuoti. Mes apsisaugojome nuo visų lobistinių įtakų ir taip toliau (uždrausdami išorinį finansavimą), bet valstybinis finansavimas de facto šiandien virto maksimum 1-2 partijų lyderiaujančių finansavimu. O visiems kitiems tik dėl vaizdo. Tiems, kurie išvis nedalyvauja politikoje, gauti teisėtą politinį finansavimą yra išvis misija neįmanoma.

Pabaigai, pone Ulevičiau, dabartinė situacija tokia – naujausi reitingai rodo Gitanas Nausėda pirmas, antras advokatas Ignas Vėgėlė, trečia Ingrida Šimonytė, labai permainingai vienas kitą lenkia Vilija Blinkevičiūtė ir Saulius Skvernelis. Jie kas mėnesį maždaug pasikeičia 4-5 vietomis. Saulius Skvernelis sako, kad jų „Vardan Lietuvos“, pavyzdžiui, kandidatu galėtų būti Linas Kukuraitis. Aš noriu ne apie juos klausti, aš noriu paklausti, ar jūs matote viešojoje erdvėje kažkokių signalų? Kažkokių būtent elgsenos kažkokių politinių dividendų kaupiu. Kad galėtų iki kitų metų atsirasti nepartinis kandidatas, kaip suprantu, nes jis būtinas norint realiai pretenduoti bent į antrąjį turą, kuris galėtų gerokai sujaukti visas prognozes?

Vienintelis toks kandidatas iš tų, kurie paminėti, vieninteliu realiu laikyčiau Igną Vėgėlę, kuris turi šansų patekti į 2 turą, bet neturi galimybių laimėti 2 turą. Tai vienintelis iš tų paminėtų. Visi kiti, deja, bet yra tie „politiškai susitepę“, jeigu taip galima kabutėse sakyt.

O vienintelis variantas, kuris realiai visuomenei gali būti priimtinas ir atkreipti, sudaryti rimtą konkurenciją dabartiniam Prezidentui Gitanui Nausėdai. tai yra Dalia Grybauskaitė, kuri kol kas yra viešai pasakiusi, kad jokiu būdu nedalyvaus rinkimuose. Bet, kaip sakant, gyvenimas keičiasi ir jos pozicija gali po truputį pasikeisti, pašvelnėti. O, žiūrėk, paskui į rinkimų finiše ir pasikeisti į teigiamą.

Tam tikruose koridoriuose, užkulisiuose yra kartais keliama buvusio Konstitucinio teismo teisėjo Dainiaus Žalimo pavardė – ar nematytumėte tokios galimybės?

Su visa pagarba jam kaip profesionalui, vis dėlto jis neturi didelio žinomumo visuomenėje. Taip, jis žinomas dešinėje pusėje kaip vienas iš nuomonių lyderių, bet kairėje jis praktiškai neturi jokio rimtesnio palaikymo. Esminis dalykas yra, kad tu turėtum maksimaliai platų padengimą visose visuomenės grupėse.

IŠ LRt radijo laidOS „Lietuvos diena“

Genealoginiai šaltiniai: Vyžuonos XIX a. ir XX a. I pusė

Pastaba! Šis įrašas kol kas yra juodraštis, po truputį bus išgrynintas ir paruoštas ilgalaikiam naudojimui, todėl eigoje keisis.

Šiandien yra išlikę įvairūs genealoginiams tyrimams naudingi istorijos šaltiniai. Sąlyginai juos galima skirstyti į šias pagrindines grupes:

  • Romos katalikų bažnyčios duomenys – Vyžuonų parapijos, Kupiškio ir Utenos dekanatų metrikai (krikšto, santuokos, mirties), parapijonių surašymai, parapijos būklės aprašymai (šiuose individualių gyventojų duomenų iš esmės nėra);
  • Civilinės administracijos dokumentai – 1790 metų LDK Vilkmergės pavieto gyventojų surašymas, carinės Rusijos revizijos, 1897 metais vykęs carinės Rusijos visuotinis gyventojų surašymas, 1887 ir 1908 metų kaimo bendruomenių revizinis sąrašas, carinės Rusijos rekrūtų sąrašai, 1942 metais okupacinės Vokietijos valdžios vykdytas gyventojų surašymas;
  • Privačių dvarų inventoriai ir kiti dokumentai – privačių dvarų turtą ir valstiečius aprašantys sąrašai.

Carinės Rusijos revizijos, surašymas

XIX a. pirmoje pusėje caro administracija vykdė penkias revizijas (Nr. 6 – Nr.10). Plačiau apie jas galima rasti čia. 1887 ir 1908 metais buvo sudarinėjami šeimų sąrašai. O 1897 metais vykdytas pirmasis visuotinis carinės Rusijos gyventojų surašymas.

VI revizija (1811 metai)

Ji apėmė tik dvarininkus, Vyžuonų duomenų nesu radęs.

VII revizija (1815-1825 metai)

Vyžuonų duomenų nesu radęs.

VIII revizija (1833 metai)

Vyžuonų duomenų nesu radęs.

IX revizija (1850 metai)

Skirtingai, negu gretimos Utenos ar Tauragnų valsčių, Vyžuonų duomenys, panašu, neišlikę. Tiesa, revizijos pagrindas – bajorų valdomi dvarai, todėl kai kurie abėcėline tvarka gali būti dar neatrasti.

X revizija (1858 metai)

Skirtingai, negu gretimos Utenos ar Tauragnų valsčių, Vyžuonų duomenys, panašu, neišlikę. Tiesa, revizijos pagrindas – bajorų valdomi dvarai, todėl kai kurie abėcėline tvarka gali būti dar neatrasti.

1887 m. valstiečių šeimų sąrašas

Duomenys išlikę Kauno apskrities archyve:

KAA fondas-apyrašas-bylaTurinysViso puslapiųNuoroda FS archyve
I-245-1-250Abėcėlinis valstiečių sąrašas105nuoroda
I-245-1-252Vyžuonų kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas315nuoroda
I-245-1-253Jononių kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas23nuoroda
I-245-1-254Saterečiaus kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas76nuoroda
I-245-1-255Užpalių kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas64nuoroda

Šauktinių sąrašai

KAA fondas-apyrašas-bylaVyžuonų valsčiaus šauktinių sąrašo metaiViso puslapiųNuoroda FS archyve
I-245-1-2621891-1895107nuoroda
I-245-1-2631895-189672nuoroda
I-245-1-2641897-189874nuoroda
I-245-1-265189939nuoroda
I-245-1-266190036nuoroda
I-245-1-2671901-190264nuoroda
I-245-1-2681903-190468nuoroda
I-245-1-2691905-1907105nuoroda
I-245-1-2701908-190962nuoroda
I-245-1-271191028nuoroda
I-245-1-272191136nuoroda
I-245-1-273191249nuoroda
I-245-1-274191352nuoroda
I-245-1-2751914 metų papildomas asmenų sąrašas B, gavusių atidėjimą šaukimui54nuoroda
I-245-1-2761915-1916 metų papildomas asmenų sąrašas B, gavusių atidėjimą šaukimui87nuoroda

1897 m. visuotinis Rusijos gyventojų surašymas

Dalis valsčiaus duomenų išlikę LVIA, fondas Nr.768, apyrašas Nr.1, bylos:

Bylos numerisSurašytos vietovėsViso puslapių
22Andrioniškio valsčiaus582
23Vyžuonų valsčiaus gyventojų surašymas:
Sprakšiai (2-50)
Aleksiškis arba Romanauka (70)
Pagrundžiai (94)
Ažugiriai I arba Čiruliškiai (112)
Vyžuonėlės (139-171)
Kalinauka (186)
Antakalniai (224)
Antalgė (258-346)
Tirmūnai (396-432)
Sprakšiai (440-453)
Gaspariškiai I (454-8)
Gaspariškiai II (462-475)
Kaliekiai (476-583)
584
24Debeikių valsčiaus gyventojų surašymas786
25Debeikių valsčiaus gyventojų surašymas1039
36Utenos valsčiaus gyventojų surašymas818

1908 m. valstiečių šeimų sąrašas

Duomenys išlikę Kauno apskrities archyve.

KAA fondas-apyrašas-bylaTurinysViso puslapiųNuoroda FS archyve
I-245-1-251Abėcėlinis valstiečių sąrašas188nuoroda
I-245-1-256I-osios Vyžuonų kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas482nuoroda
I-245-1-257II-osios Vyžuonų kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas666nuoroda
I-245-1-258Jononių kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas61nuoroda
I-245-1-259Saterečiaus kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas290nuoroda
I-245-1-260Užpalių kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas198nuoroda
I-245-1-261Asmenų, priskirtų Vyžuonų valsčiui, šeimų sąrašas61nuoroda

1942 m. surašymas

Duomenys išlikę LVA, fondo nr. R-743. Nuotolinės prieigos nėra.

Romos katalikų bažnyčios dokumentai

Romos katalikų bažnyčios atveju Vyžuonų parapija priklausė Kupiškio dekanatui (iki 1834 m.), vėliau Utenos dekanatui. Todėl bažnytinių metrikų (krikšto, santuokos, mirties) įrašai gali būti išlikę dekanatų nuorašuose (LVIA fonduose 669 ir kituose) arba parapijos knygose (LVIA fondas Nr.1500).

Kupiškio dekanato metrikų nuorašai (1797-1798 ir 1834-1839 m.)

1797-1798 metų krikšto, santuokos ir mirties metrikai yra LVIA 604-11-26 p.3-30.

Kupiškio dekanatui Vyžuonų (taip pat Utenos, Užpalių, Sudeikių) parapijos priklausė nuo 1834 iki 1839 metų.

LVIA bylos nr.MetaiKopija FS archyveVyžuonų parapijos įrašai nuo
604-14-11834 krikštasnuorodap. 296 (FS:428)
604-14-21834 santuokanuorodap. 114 FS:578)
604-14-31834 mirtisnuoroda
604-14-41835 krikštasnuorodap.303 (FS:96)
tęsinys kitame mikrofilme
604-14-51835 santuokanuorodap.95 (FS:228)
604-14-61835 mirtisnuorodap.155 (FS:409)
604-14-71836 krikštasnuoroda
604-14-81836 santuokanuorodap.143 (FS:919)
604-14-91836 mirtisnuorodap. (FS:112)
tęsinys kitame mikrofilme
604-14-101837 krikštasnuorodap.301 (FS:466)
604-14-111837 santuokanuorodap.131 (FS:643)
604-14-121837 mirtiesnuorodap.138 (FS:829)
604-14-131838 krikštasnuorodap. 272 (FS:157)
tęsinys kitame mikrofilme
604-14-141838 santuokanuoroda
604-14-151838 mirtisnuoroda
604-14-161839 krikštasnuorodap.305 (FS:837)
604-14-171839 santuokanuoroda
604-14-181839 mirtisnuorodap.145 (FS:215)

Utenos dekanato metrikų nuorašai

Google Drive sąraše (nuoroda, tačiau atsidarius reikia pasirinkti Vyžuonų lapą) yra visos krikšto/santuokos/mirties nuorodos pagal metus nuo 1840 iki 1923 metų.

Vyžuonų parapijos metrikų knygos

Vyžuonų Šv.Jurgio Romos katalikų bažnyčios metrikų knygos saugomos LVIA fonde Nr. 1500, apyraše Nr.1:

BylaTurinysViso puslapiųNuoroda
11887-1896 krikštas187žr. Google Drive aukščiau
21897-1905 krikštas186žr. Google Drive aukščiau
31905-1916 krikštas208žr. Google Drive aukščiau

Taip pat fondo Nr. 3003 apyraše Nr.45:

BylaTurinysViso puslapiųNuoroda
11753-1769 krikštas128žr. Google Drive
21769-1788136
31805-181449
41827-183294
51833-1843202
61843-1848111
71848-1852105
81852-1861203
91876-1880147
10191410
atitinkamai santuokos
po to mirties metrikai

Atskiras 1802-1818 metų visų metrikų nuorašas – LVIA 669-1-317

604-13-95

Vyžuonų parapijos parapijonių surašymai

Nuorodos į Google Drive byloje:

  • 1820
  • 1834
  • 1837 (arba 1835)
  • 1837
  • 1840
  • 1843
  • 1845
  • 1849
  • 1890
  • 1892 (gal)

Dvarų inventoriai ir kiti dokumentai

  • 1802 metų Dominyko Radvilos valdų Vyžuonų ir aplinkiniuose valsčiuose žemėlapis

Žemėlapiai

  • 1799 metų Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapis
  • 1824 metų Rusijos geografinis atlasas
  • 1860/1863/1869/1890 metų carinės Rusijos žemėlapis (lapas XI-04, 3 varstų mastelio)
  • 1869-1883 metų įvairių vietovių geodeziniai aprašai, LVIA
  • 1872 metų carinės Rusijos žemėlapis
  • 1902 metų carinės Rusijos žemėlapis (1:42 000, lapai gretimi LXIII-7)
  • 1915 metų vokiečių žemėlapis (1:25 000, lapai IX-19-G ir IX-19-H)
  • 1930/1935 metų lenkų karinis žemėlapis (1:100 000, lapas 27)
  • 1942 metų lietuviškas žemėlapis (1:100 000, lapasN-35-16)

Apie Prezidento metinį pranešimą

LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja Karolina Liukaitytė klausė, kaip vertinu Prezidento metinį pranešimą, ką galima išskirti lyginant jį su ankstesnėmis ir kitų Prezidentų kalbomis?

– Kaip jums ta valandos saugumo kalba nuskambėjo? Ji buvo jau lyginta ir su kadenciją baigusios Dalios Grybauskaitės kalbomis, kai kurios iš jų trukdavo ir 20 minučių.

Natūralu, kalba ilga, yra teksto, skaityti ir klausyti, beklausant galima ir pamesti mintį, kas norima pasakyt.

– Kai kas kritikavo, kad nuobodi.

Sakyčiau, visi pipirai palikti pabaigai, kur galima rasti kritikos aštresnės. O visa prieš tai… natūralu, pradėta nuo Ukrainos, Čia visiem suprantama, kitaip negalima buvo, ar ne? Ukraina, paskui ekonomika, regionai, socialinė politika ir taip toliau, Ir aštrumas jau paliktas pabaigai, kur, galima sakyti, aštuntadalis kalbos tiktai liko.

– Ką apie Prezidento Gitano Nausėdos komunikaciją visuomenei, kaip jinai skamba, gal kokias technikas galėtumėt išskirti?

Pagrindinis dalykas, kad jis kalba bendrybėmis. Jis labai retai pamini konkrečias idėjas, jis pamini – vieną, kitą, taip toliau. Tai ideali politiko rinkiminė kalba, kai jis bando komunikuoti ir parduoti save, kad „vat, koks aš geras, aš matau jūsų problemas, mes jas tikrai išspręsim, darysim, dėsim daug pastangų“. O kaip spręsim, ką darysim – tokių atsakymų niekas neturi.

– Ką tik atsakėte į būsimą klausimą. Ideali rinkiminė kalba. Tai ar ta kalba, galima sakyti, jau kloja pamatus būsimiems Prezidento rinkimams?

Man trūksta kelių dalykų. Jeigu jeigu kalbėt apie rinkiminę, tai turėtų būti vis dėlto vizija į priekį. Šioj kalboj aš mačiau daugiau miglų ir daugiau klaustukų į priekį negu atsakymų. Kitaip tariant, vizijos joje aš nematau.

Yra netgi apskritai kai kurie dalykai, kurie anksčiau buvo Lietuvai tarsi savaime suprantami ir privalomi. Pavyzdžiui, „tiltas tarp Rytų ir Vakarų“. Dabar visiškai jau jis… „reikia užmiršti, reiškia atsisakyti“ – visiškai keičiasi idėjos. Netgi, sakyčiau, tokio strateginio lygio idėjos, ar ne?

Natūralu, užsienio situacija, karas Ukrainoje – tą keičia. Bet… koks atsakymas, į kur mes einam – va šito atsakymo kalboje nėra, yra tiktai konstatavimas, kad „tas blogai, tas gerai, tas blogai, tą aš gerai tą dariau, tie blogai darė tą ar aną dalyką“.

Natūralu, politikas taip ir turi elgtis. Kaip valstybės vadovui man trūksta ėjimo į priekį ir pasakymo „vat reikėtų daryti taip, darysim taip“, kaip tas pavyko įgyvendinti ir kur žiūrėti į paties Prezidento veiklą? Vienas iš pavyzdžių – teisingumo poreikis, ane? Ir jis kritikuoja, kad „oi, blogai, kaip čia vieni užmiršti teismai“. Tai aš atsiprašau – kas atsakingas už teismų sistemą Lietuvoje, kas skiria teisėjus ir kas prižiūri visą jų korpusą? Prezidentas!

Kai kas už tai ir sakė, kad buvo girdėti labai daug “aš, aš, aš” ir buvo Vyriausybės nuopelnai prisiimti sau,

Aš netgi negalėčiau pasakyti, pavyzdžiui, užsienio politika, kuri pagrindinė arba viena iš pagrindinių prezidento politikos sričių, ar ne? Jis netgi apskritai negalėjo išvardinti… neradau tekste aiškių iniciatyvų, kur vat pasireiškia jo lyderystė. Priešingai, jisai konstatavo, kad „va, tas gerai, tas blogai“, Tai.. konstatuoti – taip.

LNK, laidos „Labas vakaras, Lietuva“ reportažas

Visą reportažą „Ekspertai apie metinį prezidento G. Nausėdos pranešimą“ galima pažiūrėti LNK portale (nuoroda).

Apie „TikTok“ tinklą naudojančius Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių politikus

Vasarį „Re:Baltica“ paskelbė trumpą palyginimą „Is TikTok a Gateway to Politics in the Baltics? For Now, Only in Latvia“, kaip Baltijos šalių politikai naudoja „TikTok“ socialinį tinklą.

Statistika rodo, kad Lietuvoje-Latvijoje 2022-ųjų pavasarį juo naudojosi beveik kas ketvirtas interneto vartotojas, o Estijoje – tik kas šeštas. Tiesa, jaunimo grupėje (15-24 metai) platforma sulaukia daugiau nei pusės (53-60 proc.) kiekvienos iš Baltijos valstybių (LT, LV, EE) piliečių.

Politikos komunikacijai tai kiek rimtesnis įrankis tik Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje jis sulaukia atsitiktinio arba paribių politikų dėmesio. Estijoje praktiškai nenaudojamas, o Lietuvoje tai tik Laisvės partijos erdvė, kuri, manytina, čia mato didžiausią savo palaikytojų susitelkimą.

Apie tai truputį komentavau projekto autoriams, keli sakiniai pasirodė ir „Delfi“ publikacijoje „Baltijos šalių „TikTok“ tyrimas: Lietuvoje oficialiai komunikacijai naudojamas retai, bet domina Kremliaus naratyvų skleidėjus“:

Ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius sako, kad tokia tendencija nestebina: „Jų rinkėjai yra „TikTok“ vartotojai ir jie nori juos pasiekti (…) „TikTok“ politikai tikrai nenaudoja, siekdami pasiekti vyresnius ar pagyvenusius rinkėjus, nes tai reikštų, kad reikės įdėti daugiau pastangų, nei kad iš to bus gaunama naudos“. Pasak L. Ulevičiaus, „TikTok“ formatas – trumpi vaizdo įrašai su mažai teksto – skirtas emocijų protrūkiams, o ne rimtoms diskusijoms.

Iš Delfi.lt

« Older posts Newer posts »