Rašoma, kad 1609 metais LDK vėliavininkas bei Žemaičių žemės teismo teisėjas Andrius Valavičius (Andrzej Wołłowicz) įsigijo žemę, kurią kartu su 10 tūkst. auksinų ir dalimi jau paruoštų statybinių medžiagų 1614 metų gegužės 1 dieną Tryškiuose surašyta instrukcija skyrė bernardinų vienuolyno statybai.


Nors šį vienuolyną norėjau aplankyti jau senokai, tačiau tik šį savaitgalį pagaliau ištaikiau progą. Ir pamatyti vaizdai tikrai nenuvylė. Vienuolynas gana gerai išsilaikęs, nors originalių XVII a. elementų jau tikrai mažuma. Nepaisant to, net ir XVIII a. liekanos tikrai įspūdingos. Ko vertas vien vidinis kiemas (kluatras), kuris akivaizdžiai priminė berods Taragonos (Katalonijoje) katedros kiemelius. O arkados su kryžiaus kelio sustojimais ir freskomis – dar vienas, sakyčiau, unikalus dėmesio vertas objektas.

Visas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kompleksas kažkodėl itin priminė Pažaislio vienuolyną. Aišku, pernelyg daug stiliaus panašumų turi bažnyčių vidus, tačiau ir aptvariniai vienuolynų kiemai aiškiai turi bendrų bruožų.

Keletas kitų vertų dėmesio pasakojimų tekstu ir nuotraukomis.