Vis plačiau kyla ratilai dėl Valdo Adamkaus sprendimo išimties tvarka suteikti pilietybę Rusijos piliečiui Мансур Садеков. Prisimindamas smagų ir nepakartojamos patirties suteikusį darbą apkaltos metu, atkasiau ir pristatau tris dokumentus:
- Algirdo Mykolo Brazausko dekretai;
- Valdo Adamkaus dekretai (I-oji kadencija);
- Konstitucinio teismo nurodytų reikalavimų pilietybės suteikimui išimties tvarka atitikimo visų trijų prezidentų dekretuose palyginimas.
Negaliu garantuoti dokumentų objektyvumo, tačiau siūlau naudoti, nes kitų šaltinių nelabai esama, kol Prezidentūros archyvas remontuojamas 😀
Labas, kalbejau su kolega, jis sake, kad Arturas R. gavo atsakyma del arenos.
Viliau, nelabai suprantu minties
Neramina šios problemos iškėlimo kontekstas. Aišku, kad tai bandymas (ir jau ne pirmas pastaruoju metu) diskredituoti Valdą Adamkų. Mano nuomonė apie Adamkų nesikeičia – tai atsidavęs Lietuvai žmogus, kurį sunku būtų apkaltinti savanaudiškumu. Sadekovo ir Borisovo atvejų lyginimas šiuo atveju būtų dar vienas demagogijos pasireiškimas.
Skeptike, sutinku, kad Adamkus nėra savanaudis, tačiau problema, kad jo aplinka jį valdo. Tada jo veiksmai visiškai nebeatitinka vidinių nuostatų, nes žmogus nesuvokia realybės.
Kažkaip nesuprantu, kodėl Sadekovo ir Borisovo atvejai nėra lygintini?
Kodėl Sadekovo ir Borisovo atvejai nėra lygintini?
Gerai prisimenu, kai Paksas, jau savo prezidentavimo pabaigoje išėjo į ekraną ir prisipažino: Borisovas mane šantažavo. Paksas gerai suprato, iš ko gauna pinigus, gal per vėlai suprato, kiek daug jis turės už tai padaryti. Ne pilietybės suteikimas Borisovui svarbiausia, o tai, kad svetima valstybė, pasinaudodama pinigais ir šantažu stengėsi daryti įtaką prezidentui.
Na o dėl Sadekovo, kokią gi įtaką jis daro Adamkui?
Liutaurai, man atrodo, kad tu stovejai Pakso barikadu puseje bandydamas isplauti jo mundura, joje likai ir bandai atsigriebti ar reabilituotis del nepavykusiu viesuju akciju, as nezinau. Jei buvai artimas nusalintajam, tai pats zinai ir supranti, kad viesumoje buvo tik ledkalnio virsune is visos nusalintojo veiklos. Tacau:
1. Ir nusalintas jis buvo tuo, kas buvo irodyta aiskiai ir nedviprasmiskai, iskaitant ir paslapties atskleidima, ir itus, neirodytus dalykus.
2. Kaip teisininkas tu zinai, kad KT nutarimai atgal negalioja, todel negalima taikyti to kas yra tam, kas buvo. Po KT nutarimo Adamkus pilietybe suteikinejo nepazeisdamas Konstitucijos.
3. Tai, kas bandoma pritempti Prezidentui Adamkui dabar, buvo jo praeitos kadencijos metu, todel teisiskai, jis jau negali buti nusalinamas nuo praeitos kadencijos. Todel siu faktu kelimas turi tik politine-rinkime reiksme, bet ne teisine ir jokia apkalta jam negalima. Visi supranta, kad negalima, bet jei nepadarys apkaltos, tai bus pretekstas sakyti, jog yra dvigubi standartai. Kai kalba visokie mazuroniai, tai suk juos velniai, bet tau – nesolidu:).
4. Atsakomybe yra asmenine, todel nusalintasis, rodydamas i kitus, pats nusiplauti negali. Vaizdziai tariant, vagis, pavoges vista, negali sakyti, kad as esu nekaltas, nes jonas yra pavoges kalakuta ir nenuteistas. Arba zudikas sakytu, kad koks nors “zamolskas” nenuteistas, tai nekaltas ir as. Paprastai tokia logika remiasi zekai, bet negi tas pats galioja ir sioje Lukiskiu sienu pusej? Mano supratimu, taip elgtis nusalintajam nesolidu.
Taigi visa tai kvepia tik politine-rinkimine technologija, formaliai zvelgiant i pateiktus faktus, o taip noretusi, kad pazvelgtum giliau… arba papasakotum kas nebuvo pateikta visuomenei apie nusalintaji, pvz. UAB “Siauliu plento” atvejis, informacijos rinkimas apie asmenis is spec. tarnybu, koks tikslas buvo pasodinti bagdona i vsd ir t.t….
🙂
Na tikėtis, kad Liutauras dabar pasakotų apie “Šiaulių plentą” ir kitas subtilybes butų naivoka. Iš esmės net jei kokia sekretorė dalintųsi informacija “kuri nebuvo pateikta visuomenei” apie savo buvusį darbdavį nelabai būtų normalu, o čia RsV specialistas.
O dėl nušalintojo, mano asmenine nuomone, apkalta buvo pasekmė, ne “juodųjų” exprezidento darbų, o tos veiklos apie, kurią visuomenė puikiai žinojo. Turiu omenyje, R. Pakso iniciatyvas artinančias link delegatyvios demokratijos: kraštiečių taryba, kalbos dėl referendumo didinančio prezidento galias.
Pasirodo, Lietuvos pilietybė buvo dalinama į kairę ir į dešinę. Suprantu, kad ji buvo duodama tiems, kurie įgydavo kitų šalių pilietybes, tai normalu. Bet buvo krūvos tokių, kuriems pilietybė buvo suteikta „už nieką“. Kokio svorio tas „niekas“ ir į kieno kišenę jis nusėdo, neaišku.
Liutaurai, kad analizė būtų visiškai pilna, ar galėtumei pateikti visus Pakso pilietybės suteikimo dekretus?
aplinka ir vėl…..:)