Vitalija Raslanaitė (Bislienė)

Gimimas ir krikštas Vedybos Mirimas - gyva Vaikai Gyvenimo istorijos (mokslai, darbai, laisvalaikis)

Gimimas ir krikštas

Gimimo data: 1927.07.27 apie ??:??
Gimimo vieta: Narkūnai, prie piliakalnio, kitoj pusėj trobesiai ir gimtinė. Po to Kaune išvažiavę gal poros metų, kai į Kauną išvažiavę. Kai išvaržė žemė. Gal taip tėvai norėjo. Sakė, kad labai vilkai eina, kai į Kauną važiavo. Sakė, kad eina į pro kelią. Autobusas sustojo. Į Biliūnus grįžo pas mamos seserį. iš pradžių kartu su seserim, o paskui nusipirko gryčialę, tai nupirko gryčelė, tai perstatyt reikėjo. žmonės kėlėsi į vienkiemius persikėlinėjo. iki karo, kai vokiečiai - ttvarkos nebuvo, tik pamatėm ,kad tankai važiuoja, pro Kaliekius važiavo tankai. nuo Utenos į Kupiškio pusę. dar biškį gyveno ir įsikėlė vokiečiai, tai prasidėjo. pirma rusai, paskui vokiečiai. utenoj - kur žydų gatvelėj, kur žydų nebebuvo, žydus šaudė ir lietuviai. Kaulinis partizanas, kur miškinis buvo - Vilniuj buvo policijoj dirbo, tai dabar pagerbtas. tada Vilniaus gatvėn, Vainermanai, kur gyveno. valdžia sava - burmistras buvo. vokieičiai nedavė. vokiečiai nedarė nieko, savi lietuviai kurės ir tvarka, mokesčius gal ir buvo kokie mokesčiai, bet nežinau nieko. žydai pradėjo grįžt po karo ir atsiiėmė namus žydų visų. ir pardavė visiems - ir gyveno kartu su vainermanais kartu. kur onutė gyvena, pradėjo statytis. davė sklypą valdžia, pamatai buvai, anksčiau kažkieno grytelės buvo. gal ir lietuvių gyveno, nebe klebono - Mikulėnienės žemė, kitoj pusėj kelio klebono žemė. per metus pastatė Onutės namą.

pirma močiutė apsivedė. apsvest skubėjau. aliūtė irgi tais pačiais metais apsivedė. onutė tik vėliau pora metų. močiutė anksčiau už aliūtė ištekėjo. mama atsimena, kaip onutė tekėjo

Tėtis: Nikodemas Raslanas
Mama: Konstancija Šavinytė (Raslanienė)

Civilinės gimimo registracijos data: 19??.??.??
Civilinės gimimo registracijos vieta: ???
Civilinis vardas: gal tas pats

Krikšto data: 19??.??.?? Krikšto vieta: nežinoma, gal Utenos bažn. gal Utenos bažnyčioj. ne Pakalnių - tik Vidutę krikštyjo. gal po kokio mėnesio krikštyjo. niekas nežinojo. senelis kryžių nešdavo. raslanas buvo pažįstamas su klebonu. jau savam name gyveno. kai nematė. Krikšto vardas: nežinoma, Drigotienės mama - kur pradingo. pavardė Kanišauskienė Elena Krikšto tėtis: nežinomas, Baliulis Petras (iš Narkūnų) - tėtės sesers sūnūs. žymiai vyresnis buvo. kai Kaune gyvenot, tai kariuomenėj tarnavo ir ateidavo. kurioj vietoj Kaune - Šančiuos gyveno, kur Vydos - kur Balčiūnas (Nijolės mamos brolio) Krikšto mama: nežinoma, vienas vardas. gimimo liudijimas yra dar smetonos laikais išimtas liudijimas. krikšto tėvas davė - davė mergiotį turėjo, patiko, tai ir man davė tokį vardą.

Vedybos

Žmona: Vitalija Raslanaitė (Bislienė) Vestuvių data: 1947.08.23 po karo, susipažino aiškindamasis Biliūnų šeimos sudeginimą ir savo peršovimą Vestuvių vieta: Utena, M.Melnikaitės 5 (dabar Maironio g.). // kaime gyveno Biliūnuos ir teta, vaikai. kur Kostė, kur nušovė tik pusbrolį ir seserį, Bronius buvo Utenoj peršautas - draugai išsivedį šokius ir nusivedė antroj vidurinėj ir vedės tualetan, tai laiptukais lipant šovė iš toli, per visus plaučius peršavė - kas tokie šovė, partizanai šovė. dirbo senelis komsorgu gimnazijoj, gavo atėjo, kas nušovė janytį su broliu, ir susipažinom. po karo jau partizanai jau susikūrė. 45 gal susikūrė. 46 sušaudė vasarą Janytį - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. in rudenį/. metus dar draugavot. jau pagyjęs buvo senelis, kai susipažino. dar pas vainermanų. ateina kitas kitas bernas geria bonkį su močiutės tėčiu geria bonkę, o senelis pabaladoja ir išlipa per langą. // senelis gyveno prie senos ligoninės. ir tada prie upeliuko. vestuvės jau naujam nupirktam name. ir pačios vestuvės naujam namuke buvo. ten buvo per pusę Bislių ir Sirvydienės, tada tasistatė. dar praėjus keliem metams. Gyvenamoji vieta po vestuvių: Utena, namukas prie pašto.

Bažnytinis sakramentas - su Albinais kažkur Kaune Žaliakalnio rajone bažnyčio, Albinai buvo liudininkai. su Balčiūnaite, kurioj bažnyčioj.

Sutvirtinimo sakramento data: nežinoma
Sutvirtinimo sakramento vieta: nežinoma
Sutvirtinimo sakramento vardas: nežinomas

Mirimas

Gyva

Vaikai

• Vida Bislytė (Ulevičienė), g.1948

Gyvenimo istorijos

Krikštyjimai: nė vieno krikšto vaikų - nė vieno neturi

• ???

Mokymosi įstaigos:

• pradinė Kaliekių mokykla (3 klasės) - Kėrienė, jinai paskui Utenoj dirbo, dar ir mamą mokino. iš karto Petkūnas, kai Vilnių okupavo, tada atskėlė Petkūnas, tada mokyklą atidarė, nebuvo mokyklos, o Petkūnas nenorėjo būti lenkų pusėj. ką ten - keturi skyriai - visus keturis. visa mokino - vienas mokyotjas, visus vaikus ir visas klases. lietuviškai mokino,

Raštingumas/kalbos:

• kalbėjimas - lietuvių, rusų (prie rusais, nu tada kino nerodė, bet pramokau, kažkaip nesunki kalba ir vokeičių), vokiečių (ateęidavo vokiečiai - tėtė dirbtuvėlę turėjo, vokiečiokai stovėjo, garnizonas stovėjo, aikštėj pompa ir virtuvė stovėjo. paskui jau išsitraukė.
• rašymas - lietuvių (kur mokianuas, ten rašyt),
• skaitymas - lietuvių, rusų, vokiečių (suprasdavo, katrų supranti, kurio nea)

Darbovietės:

• Utenos statistkos skyrius ??? - Aliūtė mokės ir 7 litai už gimnaziją/mėn. // Bliumbergas priėmė, grįžęs po karo. inspektorė - žinių paimt iš kur? vaistinių kurktiškiai, vyžuonys, užpaliai. - dar senelio nepažino. kai
• kavinė "Singapūras" // frontovikas (kaip buitinis). -- metus, susirgo plaučiais ir nebeleido dirbt prie maisto. dekretinių dar gal nebūdavo, kad mama ir tai tik 3 mėnesiu buvo. - namie buvo, kiaules augindavo, vieną sau pjauna, kitą parduoda. mam išrūgų parduodavo, taip paršiukas užauga.. // kokia dešimt metų nedirbo, namie
• Utenos rajono apylinkės teismo tarėja // jau fabrike dirbdama, buvo siūvykloj Lelijoj - 61 metias pradėjo dirbti. vėliau
• AB "Utenos trikotažas"

Viešos pareigos/dalyvavimas organizacijose: nežinoma

Gyvenimo istorijos: nežinoma

Aplankytos šalys/kelionės: dalis TSRS (Rusija, Baltarusija, Latvija)

Dalyvavimas karuose: nedalyvavo

~1950 m. jau jautė 4 mėn. berniuko judesius, bet paskui susirgo, darė Utenos ligoninėje valymą, kraujo užkrėtimas, į Vilnių išvežė ir pagydė gyd. Steponėnas