Liutauras Ulevičius

XXI a. kasdienybės dienoraštis

Month: September 2009 (Page 1 of 2)

Strasbourg: the beginning of …?

2009.09.29 / / 1 Comment

As today the first meeting of New media experts committee starts in the Council of Europe. According to the decisions by 1st Council of Europe Conference of Ministers Responsible for Media and New Communication Services, the mandate for the expert group is provided for two  yers period.

The Committe is instructed to work in three areas: a) examine, whereas the understanding of what are media remains valid in the new environment; b) explore the challenges to individual’s rights to freedom of expression and information, privacy and other fundamental rights, as well as to their dignity and security on the Internet, develop appropriate guidance, benchmarks and tools to protect users’ rights.

From my personal viewpoint, the solution of the underlying problem is rather simple. At first we have to agree on the principles we should use for the media in general. The factual implementation and regulatory decisions we make is only the technical step afterwards keeping in line with those general principles and technologies neutrality as the main guiding line.

The first impressions from the first round table are rather different. From one side we have a lot of experts and private participants with valuable views. On the other side it is rather too general and as now it is unclear, how should we proceed these two years onwards.

Faktas: tapau žveju-mėgėju

2009.09.23 / / 2 Comments

Praėjusios savaitės pabaigą su draugais praleidom tėvelių sodyboje. Pagaliau ištaikiau progą (ačiū Algiui ir Monikai) išbandyti savo meškerę ir… pirmasis laimikis, kuris vertas dėmesio!

Nors Alaušas negalėtų pasigirti itin gausiais žuvų ištekliais (berods, čia vykdoma pramoninė žvejyba), tačiau echolotas, kurį turėjome, padėjo tuščiai nešvaistyti laiko ir jėgų. Į savaitgalio pabaigą jau truputį atsargiai sutikdavome su įrenginio pypsėjimu ir ekrane rodomomis žuvimis (ypač daug klaidų vietose, kur auga ilgos žolės iki vandens paviršiaus), tačiau gylio matavimas ir staigūs gylio lūžiai neapgavo – būtent čia ir užtikome didžiausius aruodus.

Maniškė lydeka dar buvo ir likimo pažymėta – turėjo gana didelę žeberklo padarytą žaizdą viršuje netoli galvos. Tai tik dar vienas pavyzdys, jog skaidrus ežero vanduo traukia visokio plauko avantiūristus, kuriuos lengvai galima palyginti su „žvejais-elektrikais“.

O šiaip lydeką išmarinavome, palaukėme dienelę ir puikiai folijoje iškepėme ant laužo. Akys matė, nosis užuodė, seilės varvėjo, burnoje turėjome 🙂

Kada mokysimės homoseksualių santykių?

2009.09.16 / / 56 Comments

Būtent taip siūlo homoseksualius santykius toleruojantys žmonės iš Europos Sąjųngos. O konkrečiai – Europos Parlamento nariai Sophia in ‘t Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Leonidas Donskis, Gianni Vattimo, Baroness Sarah Ludford (ALDE frakcija), Ulrike Lunacek, Raül Romeva i Rueda, Jean Lambert, Judith Sargentini (Verts/ALE frakcija), Rui Tavares, Cornelia Ernst, Cornelis de Jong, Marie-Christine Vergiat, Willy Meyer, Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL frakcija), Michael Cashman, Claude Moraes, Emine Bozkurt (S-D frakcija).

Kodėl mokysimės? Tokią išvadą gauname logiškai analizuodami naujosios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2010 metų kovo 1 d. sąvokas.

Kritikams labiausiai kliūva įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 14 punktas, kuris kaip neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančia pripažįsta ir tokią viešąją informaciją, kuri propaguoja homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius. Palikime biseksualius ir poligaminius santykius ateičiai, nagrinėkimte toliau.

Lietuvių kalbos žodynas žodį propaguoti aiškina taip: „skleisti kurias nors idėjas arba mokymą, užsiimti propaganda“. Taigi, turime tris alternatyvas, kas, galiojant tokiai įstatymo redakcijai, būtų pripažįstama pavojinga nepilnamečiams:

  1. idėjų apie homoseksualius santykius sklaida;
  2. homoseksualių santykių mokymo sklaida (tokių santykių mokymas);
  3. homoseksualių santykių propagandos veiksmai (t.y. didelės visuomenės dalies veikimas)

Jeigu Lietuvos įstatymų leidėjas pritartų tokiai Europos Parlamento narių minčiai, tai gautume loginę išvadą, jog tokie veiksmai taps teisėti ir legalūs, eo ipso, laikui bėgui turėsime pradėti mokytis tokių santykių…

Savo ruožtu, norėčiau atkreipti dėmesį į keletą svarbių akcentų:

  • minėtas įstatymas nedraudžia tokios informacijos, tačiau aiškiai atriboja, jog ji gali daryti netinkamą poveikį nepilnamečiams, kurie visą, ypač kontraversišką, informaciją priima ir vertina neadekvačiai;
  • minėtas įstatymas ir jį papildantys poįstatyminiai teisės aktai tik nustato tvarką, kaip tokia informacija gali būti naudojama suaugusių asmenų, tačiau kartu įtvirtina apsaugos mechanizmus ir priemones, kurie užtikrina nepilnamečių interesus;
  • atskiro dėmesio reikalauja šiandien Vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės Seime išdėstyta nuomonė, jog įstaigos daryti tyrimai patvirtina, jog būtent nepilnamečiai berniukai dažniau patiria seksualinę prievartą.

Radikalūs Lietuvos pasirinkimo šalininkai galėtų pradėti svaidytis kaltinimais, jog daugumą iš šešius klausimus (1, 2, 3, 4, 5, 6) formalavusių ir rezoliucijos projektą rengusių europarlamentarų patys yra homoseksualai (ir tai beveik tiesa, yra tai atvirai deklaruojančių), tačiau Lietuvai žymiai svarbiau būtų atsakyti į klausimą, ar mes tikrai norime atviros homoseksualių santykių propagandos. Šiuo atveju, kaip ir imigracijos ribojimo reikalingumo, esu itin konservatyvios pozicijos šalininkas. Galbūt po 20 ar 30 metų tai taps ir mūsų kultūros dalimi, tačiau šiandien akivaizdu, jog tai visiška svetimybė.

Penktasis Vilniaus maratonas – per 04:59:54

2009.09.13 / / 3 Comments

Tai jau tik statistika – penktą kartą nubėgau Vilniaus maratoną. Nors kojos nori ir norės daaaaug poilsio, tačiau 2009-uosius jau galima įrašyti į asmeninę biografiją kaip vertus dėmesio.

Kas šįkart buvo kitaip? Eilinį kartą pakeista maratono trasa eilinį kartą gadino bendrą vaizdą. Toks jausmas, jog dėl žiūrovų malonumo bėgimo dalyviai aukojami ir į juos niekas nekreipia dėmesio. Su kiekvienu bėgimu maratono trasa traukiasi ir tampa vis labiau panaši į bėgimą stadione. Ir tai tokiame žaliame mieste kaip Vilnius! Teko sukti keturius ratus aplink Nerį tarp Mingaudo ir Valakupių tiltų – kelelis iki skausmo pažįstamas ir nuobodokas.

Šiais metais fizinis pasiruošimas buvo apynormalis, tačiau rūpesčių sukėlė tai, jog antradienį buvo bernvakaris, penktadienį vestuvės, o vakar – pratęsimas. Tai į maratoną trasą ėjau su aiškia nuostata, jog jeigu tik pajusiu ką nors negero – pasitrauksiu. Tačiau kaip bebūtų keista, kūnelis veikė be jokių problemų, tik standartiškai po 20-25 kilometro pradėjo jaustis kojos. Tačiau tokiu metu jau skaičiuoji likusius kilometrus, todėl tai daugiau jau buvo technikos reikalas, kaip išsaugoti jėgas ir pabandyti sėkmingai tilpti į 5 valandas.

Kažkiek nustebino pacemaker’iai. Nors paskutinį maratono dešimtkilometrį po lygiai ėjau ir bėgau, tačiau 5 val. žymeklį besinešantis bėgikas aplenkęs buvo seniai seniai. Lygiai taip pat keistai atrodė ir 4:00 bei 4:30 val. bėgimo tempo ekspertai. Nuskubėjo ir paliko 🙂

Taigi, o dabar jau galim paskaičiuoti eilinius rezultatus:

  • 2004 metais – 5:16:16 (197, V-74);
  • 2005 metais – 4:44:10 (185, V-75);
  • 2006 metais – 4:30:50 (174, V-78), pusė 2:01:57;
  • 2007 metais plaučių uždegimas;
  • 2008 metais – 4:59:20 (128, V-109), pusė 2:12:26;
  • 2009 metais – 4:59:54 (211, V-122), pusė 2:07:01

P.S. apie mirusįjį maratono dalyvį – nuo durnumo vaistų nėra. Jeigu žmogui ne kartą ir ne du jau buvo problemų su širdimi bėgimų metu, tai kokio velnio likimą tampyti už ūsų?

„Lietuvos rytas“ atsiprašys apdergtų piliečių?

2009.09.07 / / 2 Comments

Šiandien „Lietuvos rytas“ skelbia tikrai taiklų Rimvydo Valatkos komentarą „Be įžaidėjų. Ne tik krepšinio sirgaliaus atodūsis“. Įdomiausia ši dalis:

Laisvė, individualizmas, ko gero, yra dažniausiai dabar lietuvių keikiamos vertybės. Individualizmas visuotinai smerkiamas. Piliečiai, turintys nuomonę ir dar išsakantys ją viešai, su žemėmis maišomi, už tikrą priešą daug kam baisesni.

Ne tik Piliečių Santalkos, ne tik „Leo LT“ istorijos atveju dienraštis ne kartą ir ne du viešai menkino kitokią asmeninę nuomonę turinčius piliečius. Ar ši vieno iš dienraščio vadovų pozicija reiškia, jog galime tikėtis viešo atsiprašymo, kaip kad neseniai padarė Nerijus Numavičius „VP grupės“ vardu?

« Older posts
M: +370 (686) 08820
E: liutauras@ulevicius.lt

© 2026 Liutauras Ulevičius

Theme by Anders Noren — Up ↑