XXI a. kasdienybės dienoraštis

Ar ant „atsarginių suolo“ yra naujas Gintaras Beresnevičius? Gal Rolandas Pavilionis?

Pastarosiomis dienomis naujienų – nors vežimu vežk. Deja, daugelis jų dažniau liūdnos nei teikiančios naujas viltis. Štai per keletą mėnesių antras smūgis „alternatyviajai“ lietuvių minčiai. Pirmoji netektis buvo susieta su Rolando Pavilionio išėjimu. Šiek tiek nuspėjamas likimo kirtis nebuvo toks skaudus, profesorius buvo gyvas pavyzdys, kaip savo valia galima kovoti prieš keisčiausias lemties užgaidas. Antroji netektis – Gintaro Beresnevičiaus išėjimas – mažiau laukta, tačiau iš dalies nujausta.

Kodėl šie du įvykiai gula į vieną gretą?

  • Abu buvo minties lyderiai – Rolandas Pavilionis savo sugebėjimu paprastai spręsti sudėtingas problemas, Gintaras Beresnevičius savo laiko ir erdvės nevaržoma įžvalga;
  • Abu buvo mokslo vyrai – tiek idealumo reikalaujanti akademinė veikla, tiek rutininė kasdienybė reikalavo ir spaudė – o jie sugebėjo laviruoti, kiekvienas savaip, tačiau ėjo į priekį;
  • Abu buvo Lietuvos patriotai – jeigu Gintarą Beresnevičių lengvai galima vadinti „antru po Česlovo Milošo“ „paskutiniu LDK lietuviu“, tai Rolandas Pavilionis įkūnijo modernų lietuvį – nusimetųsį praeities pančius – tiek fizinių okupantų, tiek ir etninės dvasios;
  • Abu buvo alternatyviosios minties propaguotojai – Rolandas Pavilionis drąsiai stojo Rolando Pakso pusėn, Gintaras Beresnevičius išdrįso į viešąjį diskursą grąžinti imperines baltų ambicijas.

Istorija spręs apie jų klystkelius. Šiandien belieka prisiminti jų nuopelnus ir tikėtis, kad tokių žmonių pas mus nepristigs, Lietuvos valstybės vežimas nenuriedės Kremliaus šeimininkų klystkeliais, kai alternatyvą mintį apskritai siekiama pašalinti iš valstybės darbotvarkės..

Prisimenu nuostabias akimirkas, praleistas bendraujant su profesorium, dabar belieka gailėtis, kad likimas neleido susipažinti ir geopolitinės istorijos temomis padiskutuoti su išėjusiuoju. Jau ateičiais lieka atviras klausimas, kas iš Gintaro Beresnevičiaus mokinių galėtų tęsti jo ideologinę kovą. Bent kiek viešoje edrvėje dabar matomas ir kartais istorinę gvildenantis Virginijus Savukynas? Slaviškos interneto erdvės žinovas Arūnas Brazauskas? Bent šiuo metu akivaizdu, kad realaus pakaito tiek svoriu, tiek įdirbiu kol kas neturime.

3 Comments

  1. GvidasM

    … reikėtų paklausti, kas galėtų PIRMAS pradėti praktikuoti pažangias idėjas?

    Papliurpti ir užsiimti grafomanija galinčių turime pakankamai. Tik kad nelabai pavyksta idėjų įgyvendinimas: publicistika sau, realybė sau. Maža ką nors realiai nuveikusių publicistų, kurių dėka įtakoti strateginiai sprendimai.

    Dauguma gerų idėjų skelbtos jau prieš metų metus, bet KAI KAS jų iki šiol nesuvokia…

  2. Anonymous

    Gintaras kaip mokslininkas buvo labai vienišas. Sakyčiau ir kaip žmogus jis buvo labai vienišas… Štai ir jo knyga „Naujojo atgimimo išvakarės“ – taip pat vienišiaus šauksmas tyruose… mažai kas susidomėjo… Liūdna, kad tiek daug runkelių ant Lietuvos.

  3. Anonymous

    Dabar nebereiks sukti galvos ar dirbi *** ar ne.

Leave a Reply to Anonymous Cancel reply

Your email address will not be published.