XXI a. kasdienybės dienoraštis

Tag: Vilniaus prekyba

Rožinės PR sampratos laidotuvės

Svarbu! Tai mano skeptiška artimiausios ateities prognozė. Tai nereiškia, kad aš gresiantiems pokyčiams pritariu ar jie man patinka.

Gerais laikais galima daug pinigų skirti dalykams, kurie nėra lengvai pamatuojami ir žada tik įsivaizduojamą, spėjamą, numanomą naudą. Būtent tokiai išlaidų grupei dar visai neseniai buvo galima priskirti nemenką dalį įvairių komunikacijos sektoriaus „nice-to-have“ išlaidų.

Tokių „minkštųjų“ priemonių grupė buvo gausi ir ryšių su visuomene sektoriuje. Nuo organizacijų socialinės atsakomybės, kiekybiškai nevertinamų rėmimo ar labdaros projektų iki vidaus ar išorės komunikacijos iniciatyvų, kai nauda kiekybiškai nematuojama, o džiaugiamasi „padidėjusiu kolektyvo bendrumo jausmui po workation’o“, kuriamas kurios nors sprendimų priėmėjo asmeninis įvaizdis ar tiesiog vadovaujamasi „visi taip daro“.

„Rožinių ryšių su visuomene“ mitai

Taigi, kas yra „rožiniai ryšiai su visuomene“? Tai samprata, kuri remiasi idealistiniu visuomenės ir jos narių vaizdiniu, kuriame visi jie teigiami herojai ir sąmoningai bei racionaliai daro savo sprendimus. Realybė, deja, gana priešinga (ir tai tik ryškės) – daugelis viešosios erdvės sprendimų yra tiesmukai tenkinantys konkrečių individų, o ne visos visuomenės interesą, sprendimai daromi iš trumparegiškų asmeninių (ar grupinių), o ne racionalių visuomeninių paskatų.

Kaip toks savęs apgaudinėjimas atrodo realybėje, gerai atskleidžia dažniausiai kartojamos komunikacijos „aksiomos“, kurios tėra norimo rodymas už esamą (#wishfulthinking).

  1. Apsimetinėjimas (melas) neveikia
    Taip, Putino kampanija Rytų Ukrainoje pralaimėjo, o „Vilniaus prekyba“ grąžino visus „Spindulio“ operacijos metu sutaupytus mokesčius. Tikrai? Deja, melas veikia.
  2. Reputacija neįkainojama
    Atvirkščiai, turi labai aiškią kainą – kiek € sutaupo „Senukai“ neapmokėdami sąskaitų, kiek tiekimo verslų jie perims už pigiau nei pigiai, kiek gamintojų pradės prekes jiems tiekti tiesiogiai?
  3. Atvira ir sąžininga komunikacija sprendžia kitas vadybos problemas
    Dar kartais formuluojama, jog „atvira komunikacija yra kitų sričių sėkmės pagrindas“. Deja, tačiau tai dažniausiai yra labai menkai susiję dalykai – komunikacija neišspręs prasto vadovo, menkos patirties ar kitų problemų, gali tik jas paryškinti ar išblukinti. Tą puikiai šiandien matome Vyriausybės pastangose suvaldyti krizę.
  4. Užsienio sėkmės istorijos tinka Lietuvai
    Anaiptol, kiekvienos visuomenės – o ypač tokių uždarų ir mažų valstybių kaip Lietuva – viešoji erdvė yra itin savita. Todėl sėkmės modelis, padėjęs laimėti valstybėje X, labai retai gali būti tiesmukai multiplikuojamas valstybėje Y. Ta pati klaida dažnai kartojama ir multiplikuojant įvairias „gerąsias praktikas“ tarp skirtingų tikslinių grupių, kurių esminiai skirtumai ir lemia tokio „nepakartojamumo“ nesėkmės.
  5. Komunikacija (ir ryšiai su visuomene) turi būti strateginiai CEO patarėjai
    Labai priklauso nuo konkrečios rinkos (veiklos sektoriaus), organizacijos veikimo modelio ir aplinkos. Kartais užtenka tiesiog kalti kokybiškas taburetes. Panašiai krizės realybėje šiandien vartotojams reikia tualetinio popieriaus, visiškai užmirštant visas „Grigeo“ vamzdžių problemas.
  6. … (sąrašas atviras)

Cinizmo triumfas

Kaip pripažino prelegentai LTKA seminare „Išorinė organizacijų komunikacija pandemijos metu“, krizė privers visus sprendimų priėmėjus į komunikaciją pradėti žiūrėti kaip į realius ir apčiuopiamus rezultatus organizacijai kuriančias veiklas ir įrankius.

Kad ir kaip būtų liūdna, tačiau krizės realybė į užribį pirmiausia išstums daugelį komunikacijos etikos klausimų:

  • mažės žiniasklaidos turinio nepriklausomumas nuo reklamos davėjų (ypač – viešojo sektoriaus);
  • daugelio gyvai pamatyta Covid-19 dezinformacijos galia atvers komunikacijos Pandoros skrynią – į tai įsitrauks visi nuo politikų ir verslo iki NVO sektoriaus;
  • tikslas pateisina priemones“ vėl taps svarbiu atskaitos tašku priimant sprendimus;
  • jeigu etika, sąžiningumas ir socialinė atsakomybė verslui buvo tapę savaime suprantamais ir būtinais reikalavimais, tai dabar (pavyzdžiui, Senukų istorija) jau liko tik dar vienu iš vertinamų aspektų – ir nagrinėjamas poveikis jau ne long-term, o gerokai trumpesnis „čia ir dabar“.

Tiesa, yra ir gerų žinių:

  • įvairūs tik komunikacijos dūmus pučiantys rinkos dalyviai neišvengiamai trauksis – apčiuopiamų rezultatų reikalavimas atsijos visus žadančius, bet nepadarančius;
  • dienomis auga didelės visuomenės dalies informacinis raštingumas – jeigu anksčiau reikėjo nemenkų pastangų paaiškinti, kuo užsiima Kremliaus troliai, tai dabar daugelis asmenine patirtimi gali palyginti, kas yra dezinformacija, kada ji yra tiesioginė, o kada slepiasi po kokiais nors „turinio projektais“ ar panašiomis reklamos priemonėmis;
  • dar labiau išaugs komunikacijos rezultatų matavimo įrankių ir susijusių analitinių paslaugų paklausa – tą dar labiau skatins masinis persikėlimas į nuotolinį bendravimą;
  • nuotolinio darbo patirtis atvers dideles galimybes ne tik lietuvių kalba dirbantiems specialistams – teikti komunikacijos paslaugas užsienio rinkose taps gerokai lengviau, nes vis labiau nyks „gyvo kontakto“ poreikis;
  • nauja realybė gerokai palankesnė ad hoc režimu dirbantiems freelancer’iams, nei dideliems komunikacijos fabrikams – komunikacijos poreikiui fokusuojantis į konkrečias iniciatyvas nuolatinės ilgalaikės sutartys taps vis didesne retenybe, o nuotolinio darbo realybė iš didelių komunikacijos fabrikų atims didelę dalį jų turėto privalumo – grupinio know-how.

Apie „Maxima“ reakciją į salmoneles parduodamoje mėsoje – lrytas.lt

Ryšių su visuomene ir komunikacijos ekspertai teigia, kad žinios apie užterštą mėsą tikrai nepakėlė pirkėjų nuotaikų penktadienio vakarą, be to, klausimai, susiję su mūsų sveikata, vartotojams yra ypač jautrūs.

„Daug kas priklauso ir nuo to, kur pirkėjai išgirdo apie tai žinią – per žiniasklaidą ar iš ligoninės skyriaus. Bet kokiu atveju, vartotojui tai yra neigiamas įspūdis, emocija.

Natūralu, kad visi produktų ir paslaugų kokybės arba nekokybės klausimai yra labai jautrūs, ypač susiję su sveikata. Jei tik skaitome apie tai naujienas – kyla apgailestavimo, gailesčio reakcija. Jei yra asmeninė žala ir konkretūs nuostoliai – emocija stipresnė, o reagavimas – ganėtinai kategoriškas“, – lrytas.lt kalbėjo ryšių su visuomene ekspertas Liutauras Ulevičius.

[..]

Savo ruožtu L.Ulevičius prisiminė Zolitūdės tragediją, kai 2013-aisiais Rygoje įgriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas ir kur žuvo per pusšimtį žmonių.

„Žiūrint į „Maxima“ istoriją, ji turėjo daug įvairių problemų, buvo žūčių Rygoje. Žmonės kurį laiko boikotavo [šio tinklo parduotuves], o vėliau, po pusės metų, dar aktyviau pirko akcijines prekes. Daugelis dar turbūt nesame tokie sąmoningi, kad sugebėtume deramai ir ryžtingai reaguoti, boikotuoti nederamą elgesį. Įtariu, kad šitas atvejis dar nėra ta situacija, kai kiltų esminė žala, galinti padaryti ilgalaikį poveikį“, – aiškino ryšių su visuomene ekspertas.

[..]

Pasak L.Ulevičiaus, teigiama šioje situacijoje tai, kad tinklas reaguoja reaguoja į susidariusią situaciją, tačiau tai esą yra pavėluotas vartotojų apsaugos veiksmas.

„Pirminė situacija parodo, kad ir „Maxima“ galbūt ne viską spėjo padaryti laiku, nes, natūralu, ir „Maxima“ dydis lemia tai, kad nėra viskas labai paprasta ir lengvai išsprendžiama. Tačiau vartotojui tai nelabai rūpi, nes „Maximos“ reikalas užtikrinti visus procesus ir kad būtų laiku reaguojama. Taigi dabar reikia atsakyti į klausimą, ar buvo sureaguota laiku, ar ne. Būtent šis klausimas yra principinio pasitikėjimo prekės ženklu ir tinklu klausimas“, – aiškino L.Ulevičius.

iš lrytas.lt

Visa publikacija „Skandale dėl mėsos įvertino pirkėjų požiūrį į „Maximą“: pirko ir pirks“ – interneto naujienų portale lrytas.lt.

Publicity in shareholder oppresion/activism cases in Lithuania

Legal wars between shareholders rarely involve publicity. But when they do, it can easily become viral and attract mass coverage. These are situations, which could span over years and can easily become a major task for communication professionals.

I’ve asked my Facebook and Google+ colleagues to help develop a TOP list of public shareholder conflicts in Lithuania. As today the lists consists of these cases (listed in chronological order):

Asset (company) Year (from)
Minority (%)
Controlling
numerous privatisations
of soviet companies
ca.1992-
1996
 –  –
Minvista 2000 T.Karosas (29,5) D.Mockus
SBA (Utenos trikotažas,
Klaipėdos baldai etc.)
2000 V.Bieliauskas &
D.Mockus (34)
A.Martinkevičius
Birių krovinių terminalas 2002 M.Gusiatinas (50) I.Udovickis (50)
Penki kontinentai 2006 A.Sviridovas (50) I.Dadašovas (50)
Bernelių užeiga 2006 A.Mažeika (50) G.Remeika (50)
MG Baltic Trade 2007 D.Žakaitis (7,18) D.Mockus
Mitnija 2010 A.Gureckis (10) D.Mockus
Putokšnis 2012 LitCapital (33,34) A.Stulpinas
Vilniaus prekyba 2013 J.Numavičius (?) N.Numavičius
Vilniaus prekyba 2014 L.Numavičienė (?) N.Numavičius
Achemos grupė 2014 13 shareholders (<48) L.Lubienė
PriceOn 2014 J.Laneckij (9) T.Karosas
Vilniaus prekyba 2015 M.Marcinkevičius (7,99) N.Numavičius

Shareholder Oppression vs. Shareholder Activism

Although conflicts could theoretically originate from both sides, a majority of Lithuanian ones are related to some sort of pressure from controlling group towards those in minorities. Usually such practices are called as “squeeze-out” or “freeze-out” techniques. While various form of shareholder activism could easily catch some signs of corporate raiding practices.

As early as 1961 Mr. F. Hodge O’Neal  (see F. Hodge O’Neal, Arrangements Which Protect Minority Shareholders Against Squeeze-Outs, 45 Minnesota Law Review 537-558 (1961)) tried to classify business tactics by a controlling shareholder(s) into several groups:

squeeze_out

While minority defence should start and be built around legal actions, sometimes publicity is used during the process or as a last resort. At the same time publicity can also be a weapon in hands of minority in order to build pressure for the controlling shareholder consequently raising the price or pushing for other managerial decisions.

Rather a short history of modern Lithuanian business practices provides interesting examples to compare publicity efforts in various situations. Beeing personally involved at least in three listed cases, I will try to stick only to public sources and compare these situations.

Karosas_MockusMinvista (2000): Tadas Karosas vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “Minvista”.

Co-owners of various business ventures, held by “Minvista” decided to split in 2000. According to T.Karosas (business daily interview in 2008), he was forced to exchange his 29,5% of shares into assets, personally selected by a controlling shareholder D.Mockus.

Publicity:In order to strengtehn his position D.Mockus used a major national daily “Lietuvos rytas”, which mounted public pressure. At the same time notorious Vladas Bieliauskas (the owner of a security company “Ekaba” and agresive investment company “Status”) was named as “negotiator”.

The fight took approximately 8 months, afterwards T.Karosas steped back and agreed to D.Mockus terms.

Bieliauskas_Mockus_MartinkevičiusSBA (Utenos trikotažas, Klaipėdos baldai etc.) (2000-2002): Status/MG Baltic vs. SBA

Asset in question: shares of “SBA”.

The legal fight was started in October 2000 and involved various episodes with SBA owned companies (Utenos trikotažas, Klaipėdos baltai etc.). In 2002 a lawyer from the leading law firm Antantas Vainauskas has acquired 34% shares of SBA from “Status ir partneriai”. Therefore minority shareholder has succeeded in selling the asset for 17 mln Litas, whereas initial investment was 12 mln Litas.

Publicity: V.Bieliauskas/D.Mockus claims were heavily supported in the national daily “Lietuvos rytas”.

Gusiatinas_UdovickisBirių krovinių terminalas (2002-2008): Martinas Gusiatinas vs. Igoris Udovickis

Asset in question: shares of “Birių krovinių terminalas”.

In 1999 “Klaipėdos Smeltė” (controlled by M.Gusiatinas) has acquired 50% of “Birių krovinių terminalas” (controlled by I.Udovickis).

Publicity: Since 2002 shareholders were involved in numerous legal trials, which ended in April 2008, when “Klaipėdos Smeltė” agreed to sell it’s shares for an agreement to cooperate. During these years local and national media were used from both sides.

Sviridovas_DadašovasPenki kontinentai (2005): A.Sviridovas vs. I.Dadašovas

Asset in question: shares of “Kriptonika”.

In 2002 “Penki kontinentai” group and “Universalios valdymo sistemos” has established a 50/50 joint venture “Kriptonika”, which in 2003 acquired 63% of “Ashburn International”.

Publicity: In 2005 “Penki kontinentai” started complaining, that “Ashburn International” acted only in the interest of “Kriptonika” management (related to UVS), therefore various legal cases were started. These were constantly supplemented with various public announcements and related communication initiatives.

Mažeika_RemeikaBernelių užeiga (2006): Algis Mažeika vs. Gintautas Remeika

Asset in question: shares of “Bernelių užeiga”.

Publicity: 50/50 co-owners of “Bernelių užeiga” restaurants chain started a fight in 2006, when A.Mažeika initiatied a police investigation on Laima Urbienė (a girlfriend of G.Remeika). A.Mažeika pointed out, that the total loss could amount up to 1,5 mln Litas. Criminal police investigation was widely discussed, up to the point, when the leading restaurant unexpectedly burnt to the ground.

Žakaitis_MockusMG Baltic Trade (2007): Darius Žakaitis vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “MG Baltic Trade”.

Publicity: In February 2007 Darius Žalaikis presented a proposal to sell his shares (7,18% owner). In response Darius Mockus retaliated with his dismissal from the company board due to “lack of trust”.

The fight never reached legal phase and there were no announcements about it’s final resolution.

Gureckis_MockusMitnija (2010): Antanas Gureckis vs. Darius Mockus

Asset in question: shares of “Mitnija”.

In March 2010 A.Gureckis was pushed out of the board due to claims on failures to do business inline with shareholder agreement (original owner of the company A.Gureckis sold 90% of shares to MG Baltic in 2006 for 53 mln Litas).

Publicity: In June 2010 Antanas Gureckis has comitted a suicide and left a note, that Darius Mockus was in charge for pushing him to that. Following criminal investigations and legal trials were widely discussed in media.

Šiugžda_StulpinasPutokšnis (2012-2013): LitCapital vs. A.Stulpinas

Asset in question: shares of “Putokšnis”.

In 2011 LitCapital invested 5 mln Litas into Putokšnis for 33,34% of shares.

Publicity: In December 2012 A.Stulpinas initiated a legal battle for the controll of the company, but lost it in March 2013.

NumavičiusJ_NumavičiusNVilniaus prekyba (2013): Julius Numavičius vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: shares of “VP grupė”.

Publicity: In February 2013 J.Numavičius started legal proceedings to stop asset transfers for the 415 mln Litas contract and related initiatives.

The first phase of the trial was not successful for J.Numavičius, therefore the second phase was opened in September 2013.

Numavičienė_NumavičiusNVilniaus prekyba (2014): Lina Numavičienė vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: a wedding contract.

Publicity: In 2014 L.Numavičienė started proceedings in order to reopen the question of ended wedding agreement. In October 2014 the matter was closed and courts refused to revise it.

13_LubienėAchemos grupė (2014): 13 sharholders vs. Lidija Lubienė

Asset in question: shares of “Achema grupė”.

Publicity: In June 2014 13 minor shareholders initiated legal proceedings against L.Lubienė on her decision to withdraw from the shareholder’s agreement, signed after the death of Bronislovas Lubys.

The fight still goes on.

Laneckij_KarosasPriceOn (2014): Jurij Laneckij vs. Tadas Karosas

Asset in question: shares of “PriceOn”.

IT startup company, built by J.Laneckij become controlled by investor T.Karosas, after his company “Ltk Capital” invested 2,5 mln Litas for exchange of 91% of shares.

Publicity: The legal fight started in November 2014 with claims on ill-management and false bankruptcy.

MarcinkevičiusM_NumavičiusNVilniaus prekyba (2015): Mindaugas Marcinkevičius vs. Nerijus Numavičius

Asset in question: share of “VP Grupė”.

Minority shareholder M.Marcinkevičius (7,99% of shares) tried to stop transfer of Akropolis chain to another jurisdiction in May 2015.

Publicity: Following initial comparatively low-profile legal proceedings public campaign was started in Ausugt 2015. It was confronted from N.Numavičius side with a heavily financed proactive counter-campaign. The war still goes on.

Radvilų rūmus atstatys Nerijus Numavičius?

Vakar neoficialiai pranešta, jog vieną geriausiai išlikusių Vilniaus istorijos paminklų – Radvilų rūmus – nusipirko didžiausias „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Nerijus Numavičius.

Radvilų rūmų ansamblio šiuo metu metu tėra išlikęs kairysis šonas ir praktiškai neprižiūrėta centrinė dalis. Bendra rūmų teritorija Vilniaus miesto centre sudaro netoli 3 ha, todėl vertinama, jog bendra neskelbiama pirkinio suma gali siekti iki 50 mln. litų. Pagal originalius išlikusius rūmų statybos planus planuojama atkurti visą Radvilų rūmų kompleksą – U formos rūmus, kurių priekyje, vietoj šiuo metu savivaldybės valdomos automobilių aikštelės, išsidėstytų uždaras didžiausių Lietuvos oligarchų būstinės kiemas. Continue reading