XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: tinklaraščiai & teisė (Page 1 of 15)

Tinklaraščiai jau yra realybės dalis. Teisė priversta vytis ir čia galima rasti kai kuriuos pėdsakus

Automatinio (algoritminio) „Facebook“ turinio moderavimo ydos

Lapkritį teko dalyvauti net keliose diskusijose, kur buvo aptariamas automatinio „Facebook“ turinio moderavimo mechanizmo problemos:

Diskusija su „Meta“ atstovais

Retas atvejis, kai šakiniame renginyje susirinko kone visi bent kiek aktyviau Lietuvoje dirbantys su dezinformacija. (nuotrauka iš organizatorių FB)

Vilniaus universiteto vykusioje diskusijoje lietuviai konstatavo problemas, o „Meta“ atstovai nieko konkretaus negalėjo atsakyti.

Aš pateikiau vieną esminį klausimą – ar tiesa, kad automatinis turinio moderavimas vyksta ne autentiško lietuviško, o automatiniu būdu į anglų kalbą išversto turinio pagrindu? Kita klausimo pusė – ar tiesa, kad dirbtinis intelektas (artificial intelligence) mašininis mokymasis vyksta taip pat to su klaidomis išversto angliško turinio pagrindu?

Deja, gavau tik bendrinio pobūdžio patvirtinimą, kad moderavimą vykdo lietuviai moderatoriai. Apie esminę techninę aplinkybę – kokios kalbos turinys moderuojamas – atsakymo nebuvo.

Tai netiesiogiai patvirtina paties „Facebook“ skelbiama schema ir paaiškinimai pagalbos tekste „How does Facebook use artificial intelligence to moderate content?“:

Andriaus Tapino įrašas ir komentarų diskusija

Po savaitės apie problemą iš savo asmeninės patirties parašė Andrius Tapinas – kaip proukrainietiškas turinys nuosekliai sulaukia FB sistemos sankcijų.

Į tai sureagavau tokiu komentaru:

prieš savaitę vykusiame susitikime su Meta atstovais Vilniuje (ping Jakub Turowski & Co.) uždaviau konkrečius klausimus ir iš gautų atsakymų tik sustiprėjo įtarimai, kad
(a) įmonė visiškai nevaldo savo procesų;
(b) blokavimą vykdo AI generuojamų trigerių pagrindu;
(c) gyva kontrolė praktiškai neegzistuoja;
(d) AI sprendimus daro automatinio vertimo tekstų į anglų kalbą pagrindu (FB automatinio vertimo ne-kokybę visi puikiai matome kasdien)
(e) FB principas “jokio įžeidinėjimo” de facto karo Ukrainoje atveju virtęs agresoriaus palaikymu, nes FB AI nesugeba atskirti Kremliaus melo ir ironijos. tada Kremliaus melas yra lygiose pozicijose su Ukrainos tiesa

Iš mano asmeninės „Facebook“ paskyros

Komentaras 15min.lt portalui

Portalo žurnalistas Gytis Kapsevičius situacijos apžvalgoje įdėjo šiuos mano pastebėjimus:

Šiame renginyje dalyvavęs komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius teigė „Facebook“ atstovui uždavęs ne vieną klausimą – iš atsakymų jam susidaręs įspūdis, kad bendrovė „nevaldo situacijos“.

Kalbėdamas su 15min jis komentavo, kad tai iš dalies yra ir platesnė problema – mažiau populiariomis kalbomis paskelbto turinio blokavimo motyvai dažnai būna mažiau logiški.

„Mokymosi algoritmai pas juos [„Facebook“] padaryti taip, kad jie mokosi iš angliško teksto – verčia ir sprendimus priiminėja iš angliško turinio. Natūralu, kad jų dabartinis kalbos lygis yra prastas, vertimas nepagauna perkeltinių, ironinių reikšmių, todėl sprendimai priiminėjami ant kreivai išversto teksto“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.

„Facebook“ atstovas renginyje taip pat teigė, kad pirminis analizės lygis yra automatizuotas, patikrą atlieka dirbtinis intelektas. Algoritmas gali rasti kokį nors „netinkamą“ žodį ir tada sprendimą dėl turinio tinkamumo priima moderatoriai.

„Jie toms mažoms rinkoms neturi resursų, neturi piniginės motyvacijos skirti pakankamai dėmesio. Ir tas važiuoja. Deja, bet ta situacija yra ne demokratiškų šalių naudai, o būtent tokių, kaip Kremliaus trolių armijos, kurios stebi algoritmo veikimo principus“, – kalbėjo L.Ulevičius.

Pašnekovas pabrėžė, kad problema yra ne lietuviškai suprantančių „Facebook“ moderatorių skaičius, bet pati sistema.

„Grubiai matematiškai, padidinus nuo 5 iki 50 žmonių, mes kokybinio šuolio nepajustume. Pagrindinis dalykas vis dėlto yra moderavimo algoritmo keitimas ir jų pritaikymas lietuviškai ar kitų mažųjų kalbų realybei. Dabartinis modelis yra ydingas“, – komentavo jis.

iš 15min.lt publikacijos

Palyginimui ir kiek kiti dėmesio verti akcentai – panašioje portalo tv3.lt publikacijoje „Pasipiktinus dėl blokuojamos Ukrainos ir leidžiamos Rusijos propagandos, „Facebook“ papasakojo, kaip yra iš tiesų“.

Diskusija LRT radijo laidoje „Aktualijų studija. Ar „Facebook“ politika blokuoti antirusiškus įrašus turi būti pakeista?“

Visą Mariaus Jokūbaičio vedamą laidą (garso įrašą) galima perklausyti čia.

Pagrindiniai mano pasisakymų akcentai:

Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius LRT RADIJUI pasakoja – šiuo metu socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams apskritai dalintis informacija ar vaizdine medžiaga, susijusia su Rusijos karu prieš Ukrainą, nėra draudžiama, tačiau „Facebook“ turiniui taiko labai griežtus bendruomenės standartus.

„Pavyzdžiui, jeigu tai yra kažkokia aštresnė nuotrauka, realus, net ir tikras įvykis gyvai iš, pavyzdžiui, apšaudymo, jeigu tai iš tiesų gali jautresnius žmones sujaudinti ar sukelti nusivylimą, iš karto įsijungia algoritminis turinio moderavimas“, – sako L. Ulevičius.

Ne vienas „Facebook“ vartotojas skundžiasi, jog, panašu, socialiniame tinkle visgi negalima pasisakyti nieko prieš Rusiją. Pavyzdžiui, jeigu žmogus savo įraše pavartoja tokius žodžius, kaip „kacapas“ ar „orkas“, jis neretai yra iškart blokuojamas, jo paskyra suspenduojama dienai, savaitei ar net visam mėnesiui.

Taip nutinka dėl to, nes algoritmas reaguoja į šiuos raktinius žodžius, kurie duomenų bazėje apibrėžiami kaip skleidžiantys neapykantą ir įprastai naudojami neigiamame kontekste. Dėl to įrašus, kuriuose jie randami, sistema supranta kaip neapykantos kalbos skleidimą.

[..]

Komunikacijos ekspertas L. Ulevičius yra linkęs su šia [„Facebook“ atstovo] mintimi nesutikti.

„Kai „Facebook“ sako, kad mes naudokimės bendruomenės standartais, tai sako, naudokime tuos pačius reikalavimus ir nusikaltėliui, ir aukai. Ir tada gaunasi – jūs žaidžiate šachmatais, o priešininkas iš Kremliaus ateina su bokso pirštinėmis“, – atrėžia pašnekovas.

[..]

„Algoritminis moderavimas paremtas anglų kalba. Automatinis lietuvių kalbos vertimas į anglų kalbą „Facebook“ platformoje dabar yra žemiau kritikos lygio. Iš esmės paimkite bet kokį automatinio vertimo tekstą, kurį „Facebook“ kartas nuo karto pasiūlo, ir pabandykite patikrinti, kiek ten klaidų padaryta vertime. Ir natūralu – jeigu tu iš to verstinio, kreivo teksto darysi išvadas, tu gausi visiškai kvailą sprendimą“, – tvirtina komunikacijos ekspertas L. Ulevičius.

iš lrt.lt publikacijos

Laidoje taip pat pateikiau keletą kitų svarbių akcentų:

  • pavojaus šaltinių (turinio) klasifikacija (iš „Algorithmic content moderation: Technical and political challenges in the automation of platform governance“) – terorizmas, smurtas, neapykantos kalba, intelektinė nuosavybė, vaikų išnaudojimas, seksualinis turinys, spam’as ir netikros paskyros;
  • pastaraisiais metais ES imasi aktyvių reguliavimo priemonės bendrijos lygiu –tą gali papildyti ir nacionalinės pastangos;
  • situacija su lietuvių kalba nėra unikali – panašios problemos pastebimos daugelio „mažųjų (neskaitlingų) kalbų“ atvejais;
  • apie moderavimo mechanizmo ydas 2021-ųjų rudenį plačiai kalbėjo „Facebook“ pranešėja (whistle-blower’ė) Francess Haugen (plačiau).

PAPILDYMAS, 2022-12-16:

Diskusija tęsiasi ir Andrius Tapinas neša šį klausimą į viešąją erdvę. Deja, „Facebook“ atstovai atsitraukia nuo tiesioginių diskusijų galimybės. Plačiau – portalo 15min.lt publikacijoje „Andriui Tapinui – feisbuką valdančios bendrovės akibrokštas: nepriima į susitikimą dėl cenzūros“.

PAPILDYMAS, 2022-12-21:

Andrius Tapinas savo SubStack įraše teigia, jog „[..] Tačiau su manimi susisiekė vienas iš Metą aptarnaujančių turinio moderatorių ir šiek tiek papasakojo apie procesus, kaip viskas vyksta. [..] Pasirodo, kad bent dalį turinio tikrai moderuoja gyvi žmonės ir Lietuva dabar priskirta Rygoje įsikūrusiam biurui, kuris anksčiau rezidavo Berlyne. Jie priima sprendimus, ką daryti su pareportintu turiniu. Ir jeigu jiems asmeniškai nepatinka turinio autorius arba pasirinkta pozicija, pvz. palaikyti Ukrainą, jie gali skirti bausmes, o tada jau aukštesni kolegos, kurie tikrina žemesnių darbą, gali pastebėti, jog bausmė skirta per klaidą ir klaidą fiksuoti. Tačiau tokių klaidų fiksuojama tik apie 2%, tad turinio moderatoriai gali jaustis daugmaž saugiai [..]“.

Diskutuoti su FB atstovu neįmanoma, nes jis anoniminis, todėl belieka paklausti retoriškai:

  1. (esminis klausimas Lietuvos atveju) Kokią % dalį sankcijuotų įrašų/paskyrų peržiūri gyvi moderatoriai?
  2. Kokios yra detalios turinio pripažinimo netinkamu taisykles? Kur jos skelbiamos?

Objektyvūs atsakymai į šiuos klausimus būtų esminis rodiklis, rodantis, ar FB išsisukinėja.

Apie vlogerių (video blogerių) teisinį statusą – ar jie laikytini „žurnalistais“?

Portalo lrt.lt žurnalistė Aida Murauskaitė pakalbino mane, kaip vertinu Skirmanto Malinausko poziciją, jog veikdamas kaip video tinklaraštininkas jis savęs nelaiko žurnalistu.

Kelios mano mintys žemiau:

„Pagal dabartinį Visuomenės informavimo įstatymą ir teismų praktiką, kurią kuriant man ir pačiam teko dalyvauti, žurnalistu laikytinas žmogus, kuris profesionaliai renka, doroja ir viešina informaciją“, – sakė L. Ulevičius.

Jis sakė, kad teisine prasme asmuo tampa žurnalistu, kai jis profesionaliai nuosekliai dirba su informacija.

„Ar tai būtų influenceris, rašantis apie keksiukų kepimą, ar tai būtų žinomas žmogus, kuris kelia į viešumą blogybes ir gina viešąjį interesą. Ir tas, ir tas teisine prasme laikytinas žurnalistu“, – sakė tinklaraštininkas.

Jis kritikavo Visuomenės informavimo etikos asociaciją ir jos komisiją, kuri pripažino, kad S. Malinauskas nėra žurnalistas.

„Žmonės bando pritaikyti senas taisykles naujai realybei. Į šią asociaciją žmones deleguoja žiniasklaidos dariniai, kurie su socialiniais tinklais neturi nieko bendra. Ten nėra nė vieno tinklaraštininko, nė vieno nuomonės formuotojo. Tuomet išeina, kad tinklaraštininkus netiesiogiai teisia žmonės, kurie menkai išmano šią sritį. Tuomet natūraliai kyla noras atsiriboti nuo šios sistemos. Todėl ir suprantu, kodėl Skirmantas bando nutolti nuo viso šito“, – kalbėjo L. Ulevičius.

Prieš dešimt metų, anot jo, buvo kitokios aplinkybės, socialinė žiniasklaida buvo kitokio lygio. Netgi europine prasme teisės principai dar nebuvo aiškūs.

„Net ir dabar vyksta diskusija dėl naujos direktyvos perkėlimo į teisės aktus, yra Visuomenės informavimo įstatymo projektų paketas, jais bandoma pakeisti tą įstatymą, įtraukiant socialines platformas. Bet tai tik procesas, mes dar nesame sutarę, kaip tai darysime. 2009 metais kilo klausimas, kaip žurnalistu gali būti laikomas tas, kas nėra klasikinis žurnalistas. Dabar daugelis pagal nutylėjimą pripažintų, kad tai yra žurnalistas. Tačiau dabar kyla jau kitas klausimas: jei jie – žurnalistai, tuomet kaip dėl atsakomybės, pareigų, teisių?“ – apie vis dar neaiškumo gaubiamas sąvokas kalbėjo L. Ulevičius.

IŠ LRT.lt

Visas straipsnis „Laidos apie Pukelį Malinauską įvarė į kampą: gresia tūkstantinės baudos, iškilo senas keblus klausimas, kas yra žurnalistas“ portale.

Kai pranešimo žiniasklaidai negana: kaip trys teisėjai išlaisvino Viktorą Uspaskich nuo kalėjimo ir tikėjosi prasmukti tyliai

Faktas: 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė savo nuosprendį Darbo partijos „juodosios“ buhalterijos byloje:

Liteko_Uspaskich

Byla truko beveik dešimtmetį – jos oficialia pradžia galima laikyti 2006 m. gegužės 19 d., kada VSD ir Generalinės prokuratūros darbuotojai atliko kratą Darbo partijos būstinėje ir kelių susijusių asmenų namuose.

Pirmosios instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas) 2013 m. liepos 12 d. pripažino Viktorą Uspaskich, Vytautą Gapšį, Vitaliją Vonžutaitę ir Mariną Liutkevičienę kaltais. Vytautaui Gapšiui skirta 35 750 litų bauda, o kitiems – laisvės atėmimo bausmės: V.Uspaskich – 4 metai, V.Vonžutaitei – 3 metai, M.Liutkevičienei – 1 metai.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismo teisėjų kolegija (pirm. Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis ir Svajūnas Knizleris) nusprendė, jog sukčiavimas nėra įrodytas ir laisvės atėmimo bausmes panaikino, palikdamas tik baudas už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Bendra baudų suma – 16,1 tūkst. €, nors pats teismas pripažino, jog neteisėtai apskaityta apie 7 mln. € pajamų ir apie 6,6 mln. € išlaidų.

apeliacinio_teisėjai

Kodėl pranešimo žiniasklaidai – negana?

Darbo partijos byla tiesiogiai siejo ne tik ir ne tiek pačius kaltinamuosius, kiek visą Lietuvos politinę sistemą, visus pilietiškus ir valstybės ateitimi besirūpinančius piliečius. Todėl esminės politinės sistemos rakšties – Viktor Uspaskich ir Darbo partijos – ateities klausimas yra vienas svarbiausių. Todėl apeliacinės instancijos spendimas buvo pasmerktas dideliam rezonansui.

Teisėjai suvokė, jog sprendimas neskirti laisvės atėmimo bausmės susilauks didžiulio neigiamo visuomenės dėmesio. Jie puikiai suprato, jog už tai kaltė pirmiausia teks jiems ir tik vėliau jiems pavyks „nustumti“ savo kaltę ant prastai dirbančių prokurorų, ydingų baudžiamųjų įstatymų ar dar ko nors.

Tačiau „kaltės stumdymo“ žaidimas turėtų visiškai nerūpėti atsakingam teisėjui. Jo darbo tikslas – priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Aš tikiu, jog šie trys teisėjai tiki savo sprendimo teisingumu. Tad kas sutrukdė jiems paprasta žmonių kalba (o ne ištraukomis iš sprendimo, kas padaryta pranešimo žiniasklaidai atveju – beje, net ir pranešimas žiniasklaidai išplatinamas 16 val. 53 min., kai iš esmės du trečdaliai žiniasklaidos jau baigę savo darbus ir turinys paruoštas..) viešai paaiškinti savo pagrindinių sprendimo elementų motyvus?

Ar kalti situacijos sprogumo neįvertinę Lietuvos apeliaciniame teisme dirbantys komunikacijos specialistai? Ar teismo vadovai? Ar teisėjų kolegijos pirmininkė? Ar dar kas nors?

Šiuo kartu žala padaryta ir, deja, jau sunkiai atstatoma. Tačiau ko bus imta, kad tokios klaidos daugiau nesikartotų ir būtų rūpinamasi teisinės sistemos ilgalaikiu įvaizdžiu, pasitikėjimu visoje visuomenėje?

Blogerių savireklamos savaitė

Sveikindamas Rokiškį su pagirtina iniciatyva „Blogerių savireklamos savaite“, skirta pagyvinti tinklaraštininkų tarpusavio ryšius ir kartu populiarinti tinklaraščius už gildijos ribų, teikiu savo nominacijas, vertas platesnio dėmesio (abėcėlės tvarka):

  • burgis.lt
    Unikalus pedagogas, kovotojas už savo principus ir puikus pedagogas.
  • cininas.lt
    Kas yra nepriklausomas teisėjas? Audrius Cininas rodo asmeninį pavyzdį.
  • iskauskas.lt
    Stabilus ir nuoseklus platesnio požiūrio į pasaulį autorius. Nereikia gaudyti tekstų portaluose, viskas vienoje vietoje.
  • jurisprudencija.wordpress.com
    Įdomiausi Tomo įrašai, kai jis aktyviai kritikuoja užsistovėjusį teisininkų klano vandenį. Tiesa, anksčiau tokių įrašų buvo daugiau.
  • kiskis.eu
    IT ir kitų inovacijų teisė – nors kai kada sunku sutikti, bet dar sunkiau būna tokiais atvejais argumentuotai ginčytis. Neabejotinas savo srities teisėje lyderis.
  • komjaunimas.lt
    Kai BNS kokybę jungi su subjektyviai smagiomis įžvalgomis, dažniausiai gauni gerą turinį.
  • maldeikiene.lt
    Formato naujokė ir žodžio kišenėje neieškanti ekonomistė. Galiu tik palinkėti, kad motyvacija rašyti nedingtų – įdomus ir neįprastas požiūris.
  • minervosblogas.lt
    Esu subjektyviai papirktas – klasiokė yra klasiokė. O ir turinys man neįprastas.
  • pinkcity.lt
    Viena pirmųjų kolegių dar iš BLOGas.lt laikų – gera vieta perskaityti, ką verta skaityti iš naujų/senų knygų, ir šiaip gera vieta pamatyti pasaulį pro ne-vyriškus akinius.
  • racas.lt
    Kaip ir Tomo atveju, geriausi įrašai vis retesni, tačiau kai toks atsiranda, tai tampa klasika. O liaudies išmintis ir sako: „už vieną muštą – dešimt nemuštų duoda“.
  • tapinas.lt
    Žurnalistinio darbo patirtis yra patirtis. Taškas.
  • troyyestroy.blogspot.com
    Gyvenimo Stebėtojas. Kaip regbio žaidėjas dera su Aleksandru Diuma? Nežinau, kokiu būdu, tačiau mišinys puikus.

Į TOP’ą netilpo, tačiau paminėti ir pagirti būtina:

  • INK’ai ir Kęstutis Gečas
    Daugelyje vietų išmėtatos puikios įžvalgos – kažkiek dansu.lt, kažkiek LinkedIn’e, kartais portaluose
  • kašuba.lt
    Šiuo metu nepasiekiamas nepakartojamo matematiko tinklaraštis – kažkiek primena Burgį, tačiau labiau „crazy“
  • Rokiškis
    Kaip vertinti tinklaraštį, kurio pusė įrašų – idealūs, o kita pusė – totalus buliaus šūdas? Reikia skaityti ir permanyti.
  • dansu.lt
    Už tai, kad sugebėjo išlikti ir pergyventi konkurentus
  • commonsense.lt
    Nemirštantis feniksas. Puikios įžvalgos, tik pastaruoju metu gana retos.
  • skipper.lt ir Menkė po lova
    Pasaulis, koks jis matosi iš jūros.

Ar pagrindinė Lietuvos RsV etikos bėda yra anoniminiai komentarai?

Ryšių su visuomene agentūrų asociacija (RSVA) paskelbė, jog jos narės „[..] įsipareigojo interneto portaluose nekomentuoti anonimiškai apie klientus, konkurentus, jų prekes ir paslaugas, taip pat neteikti anoniminių komentarų rengimo paslaugos ir nesamdyti trečiųjų šalių šiam darbui“.

Labai gera iniciatyva. Visapusiškai ją palaikau.

Tačiau.. pasakius „A“ reikia paklausti, o kokia visgi situacija ir su kitais susijusiais dalykais, t.y. „B“? Anoniminių komentarų žala nėra kažkoks unikalus ir komunikacijoje nenagrinėtas dalykas. Ši komunikacijos forma turiu tokius pagrindinius požymius:

  • subjektas – anoniminis, t.y. nėra žinomas jo tapatybė;
  • objektas – pagrindinė žinia (idėja), kurios atžvilgiu subjektas formuoja tam tikrą savybę, asociaciją;
  • asociacijos – gali būti tiek teigiamos (pritariančios) pagrindinei žiniai, tiek neigiamos;
  • žiniasklaidos kanalas – EVIP (elektroninė visuomenės informavimo priemonė), kurios technologija nefiksuoja (ar bent jau viešai nedemonstruoja) subjektą apibūdinančių elektroninių požymių (IP adresas, susijusi veikla etc.).

Išskyrus specifinius požymius gana paprasta generalizuoti rinkos problemą – gauname liūdną įžvalgą, jog anoniminiai komentarai internete nėra unikali bėda. Visai šalia tūno:

  1. anoniminiai laiškai – anoniminiams komentarams identiška „didesnio“ kalibro priemonė, besiskirianti dviem požymiais – redakcine peržiūra ir teksto savarankiškumu (dažniausiai tik tariamu);
  2. neatskleistų ryšių rėmėjai – vieši asmenys, reiškiantys savo poziciją konkrečiu klausimu gali būti ne tik savarankiški, bet ir tiesiogiai susiję su intereso turėtoju – pakanka priminti įvairiausias įžymybes, reklamuojančias produktus ir paslaugas. Skirtumas nuo anoniminių komentarų – aiški subjekto tapatybė. Jeigu tiesmukos reklamos atveju vidutinis žinios gavėjas suvokia melą, tai kaip vertinti dešimtis politologų, apžvalgininkų ar net gydytojų, pavyzdžiui, hiperbolizuojančių kokios nors ligos (tarkim, nuo erkių) pavojų?
  3. redakcinė politika – ar finansinės žiniasklaidos korupcijos, ar asmeninių ryšių, ar kitų technlogijų pagalba besikeičianti redakcinė politika kuo nors skiriasi nuo anoniminių komentarų? Jeigu tame dalyvauja ir tą lemia RsV veikla – tai tas pats neatskleistų ryšių rėmėjų modelis.
  4. fiktyvios (ar vogtos) tapatybės – kai kurių žinomų Lietuvos interneto veikėjų 99,9% naršytojų negalėtų įvardinti vardu ir pavarde (pavyzdžiui, Jonas Jonka, Blogeris Zeppelinus, Geležinė Lapė ir kt.). Tokie subjektai iš esmės yra tie patys anonimai. Tarpinėje zonoje veikia kolektyvinės paskyros (pavyzdžiui, „Jonas ir Ona Kazlauskai“, „Autoservisas AAA“ ir pan.).
  5. SEO – paieškos sistemų gudrybės daugeliu atvejų yra nuasmenintos technologijų žinios, kurios savo esme mažai turi ką bendra su skaidrumu. Jeigu pozityvaus savęs populiarinimo linkme etikos priekaištų surasti būtų sunku, tai negatyvaus oponentų populiarinimo srityje yra ne viena etikos ribą peržengianti technologija.

Čia pateikiau tik kelis skirtingų komunikacijos technologijų pavyzdžius. Kai kurie iš jų yra kartais ir eilėmis pavojingesni viešajai erdvei. Kodėl etikos populiarinimo startui pasirinkti anoniminiai komentarai portaluose – nežinau. Jeigu būčiau optimistas, tikėčiau, jog yra logiškas paaiškinimas, jog tai pagrindinė agentūras kankinanti bėda, o kiti etikos iššūkiai jau išspręsti ir likviduoti.

Papildymas, 15:00
Kolegos FB įraše ragino į problemą žiūrėti konstruktyviai, todėl turiu ir vieną esminį siūlymą: nuo 2015 m. sausio 1 d. sutarkime, jog visi kartu atsisakome ir niekada nebedalyvausime nepažymėtų reklamos straipsnių, reportažų, laidų ir kito panašaus turinio gamyboje.

« Older posts