XXI a. kasdienybės dienoraštis

Category: kasdienybė (Page 2 of 85)

Svarbiausia mūsų gyvenimo dalis – mes patys. Kartais užmirštame ir nematome kasdienių stebuklų.

Genealoginiai šaltiniai: Vyžuonos XIX a. ir XX a. I pusė

Pastaba! Šis įrašas kol kas yra juodraštis, po truputį bus išgrynintas ir paruoštas ilgalaikiam naudojimui, todėl eigoje keisis.

Šiandien yra išlikę įvairūs genealoginiams tyrimams naudingi istorijos šaltiniai. Sąlyginai juos galima skirstyti į šias pagrindines grupes:

  • Romos katalikų bažnyčios duomenys – Vyžuonų parapijos, Kupiškio ir Utenos dekanatų metrikai (krikšto, santuokos, mirties), parapijonių surašymai, parapijos būklės aprašymai (šiuose individualių gyventojų duomenų iš esmės nėra);
  • Civilinės administracijos dokumentai – 1790 metų LDK Vilkmergės pavieto gyventojų surašymas, carinės Rusijos revizijos, 1897 metais vykęs carinės Rusijos visuotinis gyventojų surašymas, 1887 ir 1908 metų kaimo bendruomenių revizinis sąrašas, carinės Rusijos rekrūtų sąrašai, 1942 metais okupacinės Vokietijos valdžios vykdytas gyventojų surašymas;
  • Privačių dvarų inventoriai ir kiti dokumentai – privačių dvarų turtą ir valstiečius aprašantys sąrašai.

Carinės Rusijos revizijos, surašymas

XIX a. pirmoje pusėje caro administracija vykdė penkias revizijas (Nr. 6 – Nr.10). Plačiau apie jas galima rasti čia. 1887 ir 1908 metais buvo sudarinėjami šeimų sąrašai. O 1897 metais vykdytas pirmasis visuotinis carinės Rusijos gyventojų surašymas.

VI revizija (1811 metai)

Ji apėmė tik dvarininkus, Vyžuonų duomenų nesu radęs.

VII revizija (1815-1825 metai)

Vyžuonų duomenų nesu radęs.

VIII revizija (1833 metai)

Vyžuonų duomenų nesu radęs.

IX revizija (1850 metai)

Skirtingai, negu gretimos Utenos ar Tauragnų valsčių, Vyžuonų duomenys, panašu, neišlikę. Tiesa, revizijos pagrindas – bajorų valdomi dvarai, todėl kai kurie abėcėline tvarka gali būti dar neatrasti.

X revizija (1858 metai)

Skirtingai, negu gretimos Utenos ar Tauragnų valsčių, Vyžuonų duomenys, panašu, neišlikę. Tiesa, revizijos pagrindas – bajorų valdomi dvarai, todėl kai kurie abėcėline tvarka gali būti dar neatrasti.

1887 m. valstiečių šeimų sąrašas

Duomenys išlikę Kauno apskrities archyve:

KAA fondas-apyrašas-bylaTurinysViso puslapiųNuoroda FS archyve
I-245-1-250Abėcėlinis valstiečių sąrašas105nuoroda
I-245-1-252Vyžuonų kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas315nuoroda
I-245-1-253Jononių kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas23nuoroda
I-245-1-254Saterečiaus kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas76nuoroda
I-245-1-255Užpalių kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas64nuoroda

Šauktinių sąrašai

KAA fondas-apyrašas-bylaVyžuonų valsčiaus šauktinių sąrašo metaiViso puslapiųNuoroda FS archyve
I-245-1-2621891-1895107nuoroda
I-245-1-2631895-189672nuoroda
I-245-1-2641897-189874nuoroda
I-245-1-265189939nuoroda
I-245-1-266190036nuoroda
I-245-1-2671901-190264nuoroda
I-245-1-2681903-190468nuoroda
I-245-1-2691905-1907105nuoroda
I-245-1-2701908-190962nuoroda
I-245-1-271191028nuoroda
I-245-1-272191136nuoroda
I-245-1-273191249nuoroda
I-245-1-274191352nuoroda
I-245-1-2751914 metų papildomas asmenų sąrašas B, gavusių atidėjimą šaukimui54nuoroda
I-245-1-2761915-1916 metų papildomas asmenų sąrašas B, gavusių atidėjimą šaukimui87nuoroda

1897 m. visuotinis Rusijos gyventojų surašymas

Dalis valsčiaus duomenų išlikę LVIA, fondas Nr.768, apyrašas Nr.1, bylos:

Bylos numerisSurašytos vietovėsViso puslapių
22Andrioniškio valsčiaus582
23Vyžuonų valsčiaus gyventojų surašymas:
Sprakšiai (2-50)
Aleksiškis arba Romanauka (70)
Pagrundžiai (94)
Ažugiriai I arba Čiruliškiai (112)
Vyžuonėlės (139-171)
Kalinauka (186)
Antakalniai (224)
Antalgė (258-346)
Tirmūnai (396-432)
Sprakšiai (440-453)
Gaspariškiai I (454-8)
Gaspariškiai II (462-475)
Kaliekiai (476-583)
584
24Debeikių valsčiaus gyventojų surašymas786
25Debeikių valsčiaus gyventojų surašymas1039
36Utenos valsčiaus gyventojų surašymas818

1908 m. valstiečių šeimų sąrašas

Duomenys išlikę Kauno apskrities archyve.

KAA fondas-apyrašas-bylaTurinysViso puslapiųNuoroda FS archyve
I-245-1-251Abėcėlinis valstiečių sąrašas188nuoroda
I-245-1-256I-osios Vyžuonų kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas482nuoroda
I-245-1-257II-osios Vyžuonų kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas666nuoroda
I-245-1-258Jononių kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas61nuoroda
I-245-1-259Saterečiaus kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas290nuoroda
I-245-1-260Užpalių kaimiškosios bendruomenės šeimų sąrašas198nuoroda
I-245-1-261Asmenų, priskirtų Vyžuonų valsčiui, šeimų sąrašas61nuoroda

1942 m. surašymas

Duomenys išlikę LVA, fondo nr. R-743. Nuotolinės prieigos nėra.

Romos katalikų bažnyčios dokumentai

Romos katalikų bažnyčios atveju Vyžuonų parapija priklausė Kupiškio dekanatui (iki 1834 m.), vėliau Utenos dekanatui. Todėl bažnytinių metrikų (krikšto, santuokos, mirties) įrašai gali būti išlikę dekanatų nuorašuose (LVIA fonduose 669 ir kituose) arba parapijos knygose (LVIA fondas Nr.1500).

Kupiškio dekanato metrikų nuorašai (1797-1798 ir 1834-1839 m.)

1797-1798 metų krikšto, santuokos ir mirties metrikai yra LVIA 604-11-26 p.3-30.

Kupiškio dekanatui Vyžuonų (taip pat Utenos, Užpalių, Sudeikių) parapijos priklausė nuo 1834 iki 1839 metų.

LVIA bylos nr.MetaiKopija FS archyveVyžuonų parapijos įrašai nuo
604-14-11834 krikštasnuorodap. 296 (FS:428)
604-14-21834 santuokanuorodap. 114 FS:578)
604-14-31834 mirtisnuoroda
604-14-41835 krikštasnuorodap.303 (FS:96)
tęsinys kitame mikrofilme
604-14-51835 santuokanuorodap.95 (FS:228)
604-14-61835 mirtisnuorodap.155 (FS:409)
604-14-71836 krikštasnuoroda
604-14-81836 santuokanuorodap.143 (FS:919)
604-14-91836 mirtisnuorodap. (FS:112)
tęsinys kitame mikrofilme
604-14-101837 krikštasnuorodap.301 (FS:466)
604-14-111837 santuokanuorodap.131 (FS:643)
604-14-121837 mirtiesnuorodap.138 (FS:829)
604-14-131838 krikštasnuorodap. 272 (FS:157)
tęsinys kitame mikrofilme
604-14-141838 santuokanuoroda
604-14-151838 mirtisnuoroda
604-14-161839 krikštasnuorodap.305 (FS:837)
604-14-171839 santuokanuoroda
604-14-181839 mirtisnuorodap.145 (FS:215)

Utenos dekanato metrikų nuorašai

Google Drive sąraše (nuoroda, tačiau atsidarius reikia pasirinkti Vyžuonų lapą) yra visos krikšto/santuokos/mirties nuorodos pagal metus nuo 1840 iki 1923 metų.

Vyžuonų parapijos metrikų knygos

Vyžuonų Šv.Jurgio Romos katalikų bažnyčios metrikų knygos saugomos LVIA fonde Nr. 1500, apyraše Nr.1:

BylaTurinysViso puslapiųNuoroda
11887-1896 krikštas187žr. Google Drive aukščiau
21897-1905 krikštas186žr. Google Drive aukščiau
31905-1916 krikštas208žr. Google Drive aukščiau

Taip pat fondo Nr. 3003 apyraše Nr.45:

BylaTurinysViso puslapiųNuoroda
11753-1769 krikštas128žr. Google Drive
21769-1788136
31805-181449
41827-183294
51833-1843202
61843-1848111
71848-1852105
81852-1861203
91876-1880147
10191410
atitinkamai santuokos
po to mirties metrikai

Atskiras 1802-1818 metų visų metrikų nuorašas – LVIA 669-1-317

604-13-95

Vyžuonų parapijos parapijonių surašymai

Nuorodos į Google Drive byloje:

  • 1820
  • 1834
  • 1837 (arba 1835)
  • 1837
  • 1840
  • 1843
  • 1845
  • 1849
  • 1890
  • 1892 (gal)

Dvarų inventoriai ir kiti dokumentai

  • 1802 metų Dominyko Radvilos valdų Vyžuonų ir aplinkiniuose valsčiuose žemėlapis

Žemėlapiai

  • 1799 metų Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapis
  • 1824 metų Rusijos geografinis atlasas
  • 1860/1863/1869/1890 metų carinės Rusijos žemėlapis (lapas XI-04, 3 varstų mastelio)
  • 1869-1883 metų įvairių vietovių geodeziniai aprašai, LVIA
  • 1872 metų carinės Rusijos žemėlapis
  • 1902 metų carinės Rusijos žemėlapis (1:42 000, lapai gretimi LXIII-7)
  • 1915 metų vokiečių žemėlapis (1:25 000, lapai IX-19-G ir IX-19-H)
  • 1930/1935 metų lenkų karinis žemėlapis (1:100 000, lapas 27)
  • 1942 metų lietuviškas žemėlapis (1:100 000, lapasN-35-16)

Rinkimų kodekse – neteisėtas konstitucinės teisės apribojimas

Rinkimų kodekso 142 str. 7 d. įtvirtintas draudimas viešinti užpildytą (-us) rinkimų biuletenį (-ius). Poįstatyminiuose teisės aktuose, detalizuojančiuose šios normos įgyvendinimą nueita dar toliau ir rinkimų patalpose jau galite pamatyti įspėjimus, kad fotografuoti negalima, rinkimų komisijų nariai ir stebėtojai daro atitinkamas pastabas balsuojantiems.

Manau, tai rimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių teisių ir laisvių apribojimas, kuris yra neteisėtas.

Konstitucijos 34 str. 1 d. įtvirtintas bazinis principas, jog piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę. Konstitucijoje įtvirtina, kad Seimas (55 str. 1 d.), Prezidentas (78 str. 2 d.) ir vietos savivalda (119 str. 2 d.) renkami slaptu balsavimu.

Tačiau slaptas balsavimas yra sudėtinė rinkimų TEISĖS dalis. Tai nėra piliečio pareiga. Kitaip tariant, pilietis gali pasinaudoti savo teise, tačiau tai nėra pareiga. Lygiai taip pat pilietis gali naudotis slapto balsavimo galimybe, o gali ja ir nesinaudoti.

Pilietis gali pasirinkti balsuoti neslaptai. Todėl Rinkimų kodekso 142 str. 7 d. prieštarauja LR Konstitucijai.

Tai, kad dalis piliečių parduoda savo balsą ir biuletenių fotografavimą naudoja įrodyti savo balsavimo versiją, visiškai nesusiję su normalių piliečių teisių apimtimi. Nusikaltimai turi būti persekiojami ir užkardomi normaliomis priemonėmis, o ne ribojant ir paminant konstitucines sąžiningų piliečių teises.

Sąmoningai dedu savo paskutinio balsavimo biuletenį (jeigu rasiu, vėliau papildysiu ir ankstesnių biuletenių nuotraukomis). Su malonumu lauksiu, kol VRK surašys man administracinio nusižengimo protokolą ir jį skųsiu teismui prašydamas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Rinkimų kodekso normos atitikties Konstitucijai ir jos principams patikros.

Profesionalios manipuliacijos Facebook’e patikliais senjorais – už Laisvės partiją, Remigijų Šimašių, liberalus ir konservatorius

Prieš trejus metus rašiau apie konservatorių partijos naudojamus netikrus „Facebook“ profilius ir pateikiau vieną konkretų pavyzdį. Šį kartą – apie kitos dešiniosios jėgos, liberalų iš Laisvės partijos, naudojamas informacines manipuliacijas didžiausiame lietuviškame socialiniame tinkle.

Igno Žumingio Facebook profilis

Susipažinkite – išgalvotas personažas Ignas Žumingis. Pagal autorių užmanymą jis yra senjoras, profesinę mokyklą Vilniuje baigęs pensininkas, kuris dabar gyvena provincijoje (o 2022-aisiais metais ir neva daug keliavęs po Europos šalis). Socialiniame tinkle jis registravosi 2015 metų antroje pusėje, o aktyviau pradėjo čia dalyvauti 2016 metais, prieš rinkimus į Seimą.

Personažas sukurtas taip, tarsi atstovautų pagyvenusių piliečių auditoriją. Kurioje neva „sveiko proto“ senjorai remia ir palaiko liberalių idėjų darbotvarkę. Šio profilio komentarais kuriamas įvaizdis, neva senjorai palaiko liberalias idėjas, jos jiems priimtinos ir patrauklios. Tinklas realių žmonių, kurie tapę šio netikro personažo sekėjais ir net draugais, yra dirbtinis autentiškumo garantas ir sukuria tikrumo fikciją.

Nuo 2018 metų personažas pradėtas naudoti ir kituose kanaluose, pavyzdžiui, jo vardu pradėta rašyti įvairius teminius tekstus Delfi portalo piliečių nuomonių rubrikoje. Taip netikras profilis tampa priemone fiktyviai diskusijai užkurti ir joje palaikyti vieną iš autoriams reikalingų pozicijų.

Tačiau 2020 metų Seimo rinkimų kampanijos metu profilyje pradėta atvirai agituoti už liberalus ir konservatorius. Šio profilio informaciją vertinusi VRK to nepripažino politine reklama, nes laikė šio profilio autorių gyvu žmogumi, reiškiančiu savo nuomonę:

Kaip matyti iš teksto – profilio autoriai tiesiogiai agitavo už liberalus, o kaip antrą pasirinkimą siūlė konservatorius.

Iš to, kad autoriai 2021 metais kituose tekstuose aktyviai rėmė partnerystės įstatymo idėjas, daryti išvada, kad autorių kolektyvas yra tiesiogiai susijęs su Laisvės partija. Bet artėjant savivaldos rinkimams Laisvės partijai, panašu, kantrybė baigėsi, ir pradėta atvirai agituoti už Remigijų Šimašių – tą puikiai iliustruoja beatodairiška parama gatvių siaurinimo iniciatyvoms, kova už žolės nešienavimą Vilniuje ar kritika Skirmantui Malinauskui. Kelių kitų temų pavyzdžiai – pagyros Vilniaus eglei, Vilniaus kamščių problemos menkinimas, viešojo transporto darbuotojų streiko menkinimas, Kreivio palaikymas dėl elektros rinkos liberalizavimo, Šimašiaus oponentų rinkimuose juodinimas.

Keista ne tai, kad Laisvės partija ir jos meras naudojasi tokia manipuliatyvia technologija kaip netikras „Facebook“ profilis. Stebina, kad tokį netikrą personažą seka 1304 socialinio tinklo vartotojai, o savo drauguose jis turi net 107 bendrus su maninimi „Facebook“ draugus – tikrus, realius žmones. Tarp jų rimti žurnalistai, politikai, visuomenės veikėjai, akademikai, verslininkai ir šiaip normalūs piliečiai.

Nuo vienos tokios tikros diskusijos ir prasidėjo šitas įrašas – netikėtai Igno Žumingio ginče su Sergejumi Kanovičiumi apie nevalytus šaligatvius ir neprižiūrėtas senamiesčio gatves „išgirdau“ ir atpažinau vieno Vilniaus mero patarėjo žodyną, tik jam būdingus išsireiškimus. Pakako patikrinti pagrindinius profilio požymius ir laba diena…

Melagingam profiliui naudojama „Shuterstock“ nuotrauka

Pradėjus vynioti melo siūlų kamuolį darosi kuo toliau, tuo įdomiau – potencialiai melagingų profilių sąrašas sparčiai plečiasi. Bet juk niekas neišdrįs patikėti, kad ta lietuviškojo feisbuko dešinė savo veikimo būdais pernelyg jau panaši į jos taip aktyviai kritikuojamo Kremliaus metodus. Ar ne?

R.Petrausko „Poltava“ – 8,5/10

Knygos apie Lietuvos istoriją šviesą dažniausiai pasiekia tik kaip lengvai modifikuoti akademinių istorikų darbai – monografijos, specializuoti tyrimai ir pan. Todėl Roberto Petrausko „Poltava“ – maloni išimtis. Kai istorijos populiarinimu užsiima puikiai plunksną valdantis istorijos mėgėjas. Nors lentynoje tuo pat metu atgulė Roberto II pasaulinio karo trilogija, tačiau „Poltava“ buvo tai, kas asmeniškai buvo įdomiau ir laimėjo kovą dėl dėmesio.

Apžvalgą reikia pradėti nuo teiginio, kad knygos pavadinimas – klaidinantis. Tai nėra knygą apie Poltavos mūšį. Tai nėra ir knyga apie Šiaurės karą. Tai nėra ir knyga apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ar Abiejų Tautų Respublikos tris tragiškus dešimtmečius po Valkininkų tragedijos.

Tai knyga apie Švedijos karaliaus Karolio XII ir Rusijos imperatoriaus Petro I dvikovą laikotarpiu nuo 1695 iki 1710 metų. Visa kita (įskaitant LDK ir jos žmonių vaidmenį) yra tik fonas, atskleidžiantis dviejų pagrindinių veikėjų portretus. Lygiai taip pat ir pati dvikova nėra pabaigta – ji tęsėsi dar kone dešimtmetį.

Nepaisant šio neatitikimo tarp knygos pardavimų rinkodaros kuriamų lūkesčių ir faktinio turinio, knyga tinka ir gana menkai šį Lietuvos istorijos laikmetį žinančiam skaitytojui. Tam autorius skiria specialų dėmesį – praktiškai kiekvienas reikšmingas epizodas pradedamas nuo gana plataus to laikmečio geopolitinio įvado. Tai leidžia užpildyti spragas ir paruošia suprasti pagrindinių herojų veiksmų motyvus.

Šiandien, 2023-iųjų pradžioje, knyga jau šiek tiek senstelėjusi. Rašyta dar iki 2022 metais Maskvos pradėto karo prieš Ukrainą, todėl kai kurie geopolitiniai svarstymai, Maskvos rolės vertinimai ir Ukrainos nepriklausomybės kovos atrodo jau kitaip. Kita vertus, tai tik paryškina, kokie reikšmingi, 300 metų senumo pamatai, juda mūsų akyse.

Kaip trūkumą galima įvardinti ir beveik neslepiamą žavėjimą Petro I charakteriu, beatodairiška, gal net avantiūriška, drąsa. Susidaro įspūdis, kad autorius pasirinko remtis tais šaltiniais, kurie Petrą I ir paišė herojinėmis spalvomis. Jo sprendimai lėmė dešimtis ar net šimtus tūkstančių žūčių, o knygoje apie tai galime suprasti kaip strategiškai teisingą Petro I sprendimą. Panašiai šiandien Putinas aukoja šimtus tūkstančių savo piliečių Ukraino fronto linijoje.

Tuo metu Švedijos karaliaus paveikslas pernelyg supaprastintas, padarytų klaidų priežastys ir sprendimų logika pernelyg dažnai lieka po nežinomybės skraiste. Arba pateikiama per savo klaidas teisinusių generolų prisiminimų ištraukas.

Toks sprendimas iš esmės tęsia ir stiprina „Petro I – lango į Europą kirtėjo“ mitą. Ir tai rimtas ideologinis priekaištas knygos turiniui. Ji negriauna Kremliaus pasakojamų pasakų, o jas toliau kartoja. Net apibūdinant Kremliaus propagandos kampaniją ji tampa vos ne gėrėjimosi, o ne kritikos taikiniu.

Knygoje labai trūksta ir daugiau „lietuviško“ konteksto. Tik probėgšmiais joje galime rasti pagrindinių LDK giminių elgesio aprašymus, pagrindinių urėdų pozicijas, elgesį ir virsmus sudėtingomis karinių veiksmų sąlygomis. Tai vėlgi aiškintina knygos šaltiniais – kone visi jie ruso- ar švedo-centriniai. Tik keletas šaltinių skirti lenkų istorijos pjūviams. O tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos, tiek Ukrainos autoriai iš esmės lieka paraštėse (teisybės dėlei, ne tiek daug jų ir yra nagrinėję mūsų pačių – LDK piliečių – istoriją tuo laikotarpiu).

Tačiau visi šie kritiški aspektai – tik bandymas konstruktyviai ieškoti krypčių, ką Robertas Petrauskas galėtų papildyti ar pakeisti būsimuose naujuose knygos leidimuose. Knyga „Poltava“ yra verta kiekvieno savo istorija besidominčio lietuvio laiko. Puikus dėstymo stilius, lengvai ir suprantamai aiškinami gana skirtingo laikmečio klausimai – visa tai puiki atgaiva istorijos populiarinimo srityje atsilikusioje lietuviškoje bibliografijoje.

Prosenelis Norbertas – keliaujančio siuvėjo mokinys

Daugybė mūsų protėvių paslapčių tik ir laukia, kada jas atrasime.

Tuo teko dar kartą įsitikinti, kai neseniai kolega Aurelijus Gruodis pasidalino vienu 1897-ųjų metų carinės Rusijos gyventojų surašymo duomenų lapu – Radeikių kaime gyvenusio Karolio Gruodžio šeimynos sąrašu.

1897 metų gyventojų surašymo A formos antraštinis lapas

Ir nors su Radeikiais nuo 1908 metų mano prosenelių ir senelių gyvenimai susiję labai tvirtai, tačiau iki tol šiame kaime proseneliai negyveno, buvo įsikūrę tik gretimame Zamotiškyje. Todėl 1897-ųjų metų įrašas buvo netikėtas. Ir tikrai dar labai negreit būčiau sugalvojęs patikrinti carinės Rusijos gyventojų surašymo bylas būtent čia ieškodamas pats, vydamas loginės sekos siūlus.

Norbertas Ulevičius apie 1913 metus (~16 metų po surašymo)

Taigi, surašymo metu Radeikiuose pas Karolį Gruodį gyveno mano prosenelis Norbertas Ulevičius, užfiksuoti šie jo duomenys:

  • Улевичь, Нарбуть Августиновь (Norbertas Ulevičius, Augustino)
  • vyras
  • siuvėjas
  • 17 metų
  • nevedęs
  • valstietis iš ??? влд.
  • gimęs – Kauno gubernijos, Novoaleksandrovsko apskrityje
  • prirašytas – Antalieptės valsčiuje, Daugailių bendruomenėje
  • įprastai gyvena – Kauno gubernijos, Novoaleksandrovsko apskrityje
  • surašymo vietoje gyvena laikinai
  • Romos katalikų tikėjimo
  • gimtoji kalba lietuvių
  • moka skaityti lietuvių kalba
  • skaityti išmoko namuose
  • gyvenimui užsidirba – siuvėjas mokinys

Kartu su proseneliu gyveno ir jo „mokytojas“ siuvėjas – Jonas Šiaučiūnas, Kazimiero. Įdomu tai, kad mokytojas vyresnis vos 4 metais – turėjo 21 metus. Kol kas nesu patikrinęs, bet labai panašu, jog jis kilęs iš tų pačių Vėlaikių kaimo Šiaučiūnų giminės.

„WikiMedia“ nuotr.

Prosenelio istorija naujai nušviečia ir jo sūnaus, mano senelio Norberto, „papildomą“ veiklą tarybiniais metais, kai senelis pagal užsakymus žmonėms siūdavo įvairius paltus, lietpalčius ir pan. Iš tų laikų paveldėta ir legendinė koja minama „Singer“ siuvimo mašina.

Dar įdomiau, kad prosenelis dirbo kaime, į kurį 1936 metų vasarą užkuriom pas mano močiutę persikels jo sūnus. Tačiau 1897-aisiais Radeikiuose kitos šakos prosenelių dar nebuvo – prosenelis Liudvikas Kučinskas iš Kazimiero Mikulėno žemę nusipirks tik 1908 metais.

« Older posts Newer posts »