Penktadalis rinkėjų atėjo išreikšti savo valią, ką norėtų matyti savo atstovais Europos Parlamente. Visiems kitiems buvo rimtesnių gyvenimo užsiėmimų. Apie tai ir pakalbino Eglė Samoškaitė iš „delfi.lt“ (visas straipsnis – „L.Ulevičius: EP rinkimų reikia tik Europos biurokratams“).

Matyčiau keturias pagrindines priežastis, kodėl šie rinkimai buvo neįdomus. Pirma, tai rinkimų pasikartojimas. Rinkimai – ne alkis, reikia tam kažkiek subręsti, išlaukti. O čia – tik 3 savaičių pertauka. Antra, tai pačių kandidatuojančiųjų pasyvumas. Galiu drąsiai teigti, jog partijos iš esmės neinvestavo į šiuos rinkimus, todėl iniciatyva liko tik pačių asmeniškai suinteresuotų kandidatų rankose.

Trečia priežastis – tai, sakyčiau, nusususi Briuselio atstovų komunikacija. Paradoksalu, tačiau ji kartu yra puiki – akcentuojamos vertybės, Europos Parlamente svarstomi klausimai ir pan., tačiau 90 proc. šių problemų eiliniam lietuviui yra visiškai neįdomios (tiksliau – toli nuo kasdienių rūpesčių, kuriuos valdo nulūžę Zvonkės nagai ir panašaus lygio problemos). Beje, tai Europos Komisijos atstovybės nariams kalbėjau dar praėjusių metų rudenį. Rezultatas – išlaidos padarytos, raginimai šmėkščiojo viešoje erdvėje, tačiau naudos – nulis.

P.S. mane nustebino naujas dalykas – bene pirmą kartą tarp delfi.lt komentarų radau ir pritariančių piliečių 🙂