XXI a. kasdienybės dienoraštis

Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategija: stipri, bet svetima?

Žmonės iš „Saffron Brand Consultants“ (pripažinkit, vien interneto svetainė veža!) padarė darbą – dar vieno įvaizdžio kūrimo strategiją (tiesa, keistoka, kad ja nesigiria), o paprastai kalbant – nubrėžė gaires ir sudėliojo patarimus, kaip pasiekti, kad Lietuvos ekonomika išsiskirtų 200+ valstybių pasauliniame katile.

Paradoksalu, tačiau spėju, jog pagrindinė jų darbo stiprybė ir silpnybė sutampa – rimta studija atlikta ir pateikta klientui (LR Vyriausybei, t.y. mums visiems) anglų kalba. Todėl „Selling Lithuania smartly“ yra pasmerkta žlugimui ir tą įmanoma gelbėti tik bendromis profesionalių vertėjų ir komunikacijos specialistų pastangomis.

Kitaip darbas nueis nežinion – absoliuti dauguma Lietuvos elito anglų kalbos nemoka, todėl apie studiją nuomonę susidarys iš trečiarūšių šaltinių ar nuogirdų, tuo remdamiesi ją primityviai supeiks ar tiesiog ignoruos.

Nors išsamiai su studija dar nespėjau susipažint, tačiau pirmieji įspūdžiai tikrai neblogi:

  1. Northeast Europe “ – iš tiesų, tai geras pastebėjimas „out-of-the-box“ stiliumi, tokios pozicijos kol kas niekas nenaudoja, nes Lenkija – Rytų ir Vidurio Europa, Estija – jau Šiaurės Europa, todėl Lietuva tikrai gali spėti aplenkti Baltarusiją ir užimti šią nišą. Kiek ji pelninga – klausimas atviras;
  2. dvi vertybės, spėju, kilusios iš „drąsios Lietuvos“ – tai „lively and ‘romantic’“ ir „thoughtful and reliable“. Kaip versti į lietuvių kalbą? „Jausminga “ ir „išlaikyta “? Kažkiek primena šizofrenišką paveikslą, nutapytą Aurelijaus Katkevičiaus;
  3. Kyla abejonių, ar tikrai Saffron yra geriausi Lietuvos konjunktūros žinovai, kad galėtų teigti, jog visas įvaizdžio kūrimas ir priežiūra turėtų atitekti LEPA‘i – „An LDA-led identity development <…> “;
  4. Kaip mažiems vaikams rekomenduojama nepirkti tiesmukos reklamos „The Economist“ žurnale ar CNN’e :D…

O santraukos išvadų dalis yra tiesiog puiki:

Lithuania is a small but sound country with more strengths and opportunities, and a less obstructive past and a potentially brighter future, than many of its ‘New EU’ counterparts. If Lithuania integrates a cohesive, thoughtful and appropriately brave image strategy with its other programmes and policies, we believe Lithuania can attain an above-average social status and level of economic development, in the European context, in one-half to one-third the time that it would otherwise take to reach. What’s more, because branding is geared to deal with emotional issues, it can be used right now as a timely and potent ‘complementary medicine’ to the hard, crisis-oriented
actions currently being undertaken by Lithuania’s government. The economic situation makes branding activity more urgently required, not less.

P.S. vertos dėmesio Šarūno iš „Acta Publica“ pastabos apie tą pačią strategiją.

2 Comments

  1. kostia

    Liutaurai, ne baik su elitu..jo nera. LT elitas dingo per 1941 m represijas arba pasitruke su vokieciais 1944. Kolkoznikai ir ju vaikai, tape politikais ir krautivinikas nera elitas.

    o del ivaizdzio – jis kuriasi pats, ta prasme ji sukuria zmones, aptarnavimo kultura ir salies pasiekimai.

    Vilnius gali buti 10 metu is eiles “kulturos sostine”. bet nuo to niekas nepasikeis.

  2. Tadas

    nori pasakyt, kad elito statusas paveldimas? Man labai idomu kuo, tavo manymu, uzsiiminejo tikrasis elitas tarpukariu, kad galejo vadintis tikruoju elitu. Ir isvis, koks yra elito apibrezimas? Tipo auksti: IQ + EQ + Moraline Norma?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *