Mažiau nei po savaitės, vasario 21 dieną, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės organizuojamame seminare „Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo politika ir praktika ES šalyse ir Lietuvoje“ skaitysiu pranešimą „Teisėti piliečių interesai: elektroninių dokumentų galimybės ir paslaptys biurokratų stalčiuose“.

Pranešime nagrinėsiu skirtingų lygių informacijos teisinį statusą, valstybės institucijų pareigą skelbti teisės aktų ir ne tik projektus, piliečių teisę gauti valstybės ir savivaldybių institucijų renkamą informaciją, kitas praktines problemas.

Kaip manote, kur turėtų būti riba, kada biurokratai gali nesidalinti informacija? Ne tik valstybės ar tarnybos paslapčių atvejais, bet ir atsižvelgiant į laiko (kiek greitai), geografines (interesanto gyvenamoji vieta), kitas sąlygas?