XXI a. kasdienybės dienoraštis

Viešo kalbėjimo pamokėlės: alkoholis

Dabar jau retas kas pasiginčytų, kad viešas kalbėjimas remiasi vertybėmis ir principais. Diskusijoje dėl alkoholio reklamos tos vertybės irgi buvo. Bėda, kad vieni jas gynė nuosekliai, kiti atakavo ва-банк, treti žaidė svetimomis rankomis. Kiekvieną platų atgarsį visuomenėje susilaukusią diskusiją verta nagrinėti kaip naudingą patirtį. Tad kaip komunikacijos šachmatais sekėsi žaisti šį kartą?

Akivaizdu, kad alkoholio reklamos temoje susidūrė kelios žaidėjų grupės: produktų (t.y. alkoholio) vartotojai, sveikatos apsaugos specialistai ir nevyriausybinės organizacijos, alkoholio pramonė, vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji (šį kartą jos užėmė skirtingas pozicijas) valdžia, alkoholio reklamos lėšomis suinteresuoti sporto verslininkai, žiniasklaida bei kiti tarpininkai. Visi jie nešė žinias, kurių rekomendacijos apėmė skalę nuo radikalių reikalavimų uždrausti alkoholį iš viso iki labai jau liberalių politikų siūlymų leisti žmonėms rinktis.

Pirmoji pamoka – viešoje diskusijoje alkoholis, tabakas, ginklai dažniausiai pralaimi. Sąrašą galima būtų praplėsti kai kuriomis neteisėtomis (prekyba žmonėmis, narkotinėmis medžiagomis) ir teisėtomis (prekyba medikamentais, maisto papildais) verslo sritimis. Vasarą alkoholio gamintojai padarė esminę klaidą – pabandė iškilių (iki tol) visuomenės veikėjų laiškais Prezidentą įtikinti grąžinti Seimo priimtą įstatymą. Prezidentas atsilaikė, veikėjai tapo parsidavėliais, o viešoje erdvėje patirtas fiasko (tą tik patvirtino UAB „Švyturys-Utenos alus“ korporatyvių reikalų vadovo Dainiaus Smailio pasitraukimas).

Skaudžiai išmokę pirmą pamoką, aludariai susitaikė su pralaimėjimu ir pasitraukė į viešumo privengiančio neteisėto lobizmo zoną (pavyzdžiui, paieškokit aludarių interesų gynimo oficialiose oficialių Lietuvos lobistų deklaracijose). O tuo metu juokaujama, kad šiomis dienomis bent vieną Lietuvos aludarių asociacijos atstovą Seime rasite bet kuriuo paros metu.

Antroji pamoka – pradėdami karą, nusibrėžkite fronto liniją ir paskirkite generolus. Nors TV3 vadovus galima suprasti (už teises transliuoti sporto varžybas sumokėti milžiniški pinigai, kuriuos turėjo kompensuoti reklamos pajamos), tačiau niekaip negalima pateisinti aplaidumo, ruošiantis viešam Seimo narių įžeidimui. Galima tik spėlioti, kokio rezultato tikėjosi TV3 vadovai, švenčių metu (tarsi specialiai laukę visą rudenį ir transliacijos teisių nepardavę dar tuomet) pradėję transliuoti su žurnalistikos ir reklamos etika nieko bendro neturintį vaizdo klipą. Dar keisčiau, kai viešo karo metu televizija lieka be vadovų ir nuomonės (vertybių). Į „Žalgirio“ klubo pareiškimą atsakinėja vyriausiasis prodiuseris, prisipažįsta laukiąs „aukščiausios vadovybės sprendimų“, pamiršta ir net keičia ankstesnę poziciją.

Paradoksalu, tačiau emocionalus TV3 tonas bumerangu smogė patiems alkoholio gamintojams. „Žinių radijo“ laidoje „Apskritas stalas“ aludariams dirbančios ryšių su visuomene bendrovės „Publicum“ atstovas kalbą pradėjo nuo to, jog alkoholio reklamos diskusijoje per daug emocijų. Taigi, alkoholio pramonės patirties TV3 neperėmė, o daro ir mokosi iš savo klaidų.

Trečioji pamoka – atviroje kovoje atsitraukti negalite. Nors kolega Artūras Jonkus teisingai nurodo, jog būna situacijų, kai vadovams gali tekti atsiprašinėti už savo klaidas, tačiau Birutės Vėsaitės siūlymas „atlaidžiau žiūrėti į susidariusią situaciją“ į tokį sąrašą nepatenka. Kodėl? Nes atviroje dvikovoje neįmanoma prisipažinti „tik truputį“ klydus. Visai kitaip skambėtų siūlymas taikyti laikiną moratoriumą (pavyzdžiui, tą padarė Algirdas Brazauskas Trigalvio slibino atveju).

Ketvirtoji pamoka – nemąstantys valdininkai lengvai tampa marionetėmis. Felikso Petrausko (pagrindinio mūsų visų – vartotojų – išlaikomo ir tarsi mums visiems dirbančio valstybės tarno) ir jo kolegų elgesys buvo paprastas kaip pradinukų sugebėjimas skaičiuoti 2×2. Ką rašo įstatymas? Reklama negalima. Ar skiriasi atvirai alų gerti skatinanti reklama ir ant sportininkų marškinėlių matomas prekės ženklas? Įstatymas tokio skirtumo nenumato, apribojimai vienodai griežti. Tokius valstybės tarnus tik imk ir naudok tendencingiems reportažams ar publikacijoms. Jų mąstymas ribojasi įstatymo raidės skaitymu ir, deja, neturi ryšių su realiu vartotojų teisių gynimu.

Penktoji pamoka – nuoseklus nevyriausybinių organizacijų veikimas duoda vaisių. Net ir tiesiogiai alkoholio pramonės pinigais suinteresuotos žiniasklaidos priemonės – „Lietuvos rytas“, „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės – rado vietos ir visuomenės interesus ginančioms organizacijoms. Aurelijaus Verygos, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento, pavyzdys ir tvirta pilietinė pozicija laimėjo viešumo mūšį (iki galutinės pergalės dar toli – pakanka įsigilinti į Vyriausybės bandymus proteguoti alkoholio pramonės interesus). Galiu spėti, jog rezultatai būtų visiškai kiti, jeigu Lietuvoje šiuo metu nevyktų karas kaliuose, diskusijoje nebūtų krepšinio temos.

Pabaigai verta priminti, jog interesų derinimas ir bendruomenės kompromisas – demokratinės visuomenės kasdienybė. Kalbėdami aiškiai, nuosekliai ir prasmingai lengviau įtikinsime abejojančius ar net prieštaraujančius. O melo kojos visada trumpos ir iš molio. Į sveikatą!

Paskelbta vz.lt

3 Comments

  1. Žilvinas

    Nuostabi apžvalga 🙂

  2. kostia

    TV, o būtent TV3 parodė savo tirkajį veidą, ir kieno interesams atstovauja. Pridėt nėra ko.

  3. shapex

    tv3 labiau parodė nesugebėjimą elegantiškai ir virtuoziškai žaisti. judėjo grubiai, tarsi visi būtų lochai, be tv negalintys nei 2 minučių praleisti

Leave a Reply

Your email address will not be published.